Sušaukę konferenciją „Microsoft“ ir „Creditinfo“ kompanijų atstovai pranešė, kad optimistiniais skaičiavimais Lietuvoje bent 20 tūkst. įmonių naudoja nelegalias programas, todėl nutarę nebeburti iš kavos tirščių ir negaišti laiko atsitiktiniams patikrinimams, sudarė sutartį ir dabar kur kas tiksliau nustatyti galimus piratus jiems padės speciali surenkamų duomenų analizė.
Vagi – save žudai
Lietuvoje nelegalios programinės įrangos naudojimas siekia 54 procentus. Tai nėra labai blogai, tačiau Latvijoje šis rodiklis siekia 48 proc., Lenkijoje – 53 proc., tad duomenys kelia nerimą. Geografiškai Lietuvoje piratavimas paplitęs kur kas tolygiau negu, pavyzdžiui, Latvijoje. Kaimyninės šalies sostinėje beveik visa programinė įranga legali, o kitur – provincija. Lietuvoje sostinė irgi „legalesnė“, tačiau tokių didelių skirtumų nėra. Kita vertus, turime tokį kaimyną, kaip Baltarusija, kur 84 proc. visos programinės įrangos yra nelegali.
„Vienas dalykas yra individualus vartojimas – na, parašys močiutė kažkam laišką, ne taip ir baisu. Mus labiau domino įmonių požiūris ir legalumas. Net Europos konkursuose dalyvauja įmonės, naudojančios piratines programas. Kai kurios dar nesupranta, kad nelegali įranga kenkia jų patikimumui, mažina kreditingumą, žlugdo konkurencingumą. Dėl to ir sutarėme bendradarbiauti su „Creditinfo“. Manome, kad šis projektas padės sukurti geresnę verslo aplinką“, – sakė „Microsoft“ intelektinės nuosavybės apsaugos vadovas Baltijos šalims Martynas Bieliūnas.
Anot jo, žmonės naiviai užmiršta, kad per 60 proc. nelegalios programinės įrangos jau turi savyje įdiegtą vieną ar kitą kenkėjišką elementą. Praėjo programišių idealistų laikai: kuriami virusai, kurie svetimus duomenis vagia ir naudoja komercijai:
„Pasaulyje sakoma: piratavimas yra lygus kibernetiniam nusikalstamumui. Kuo daugiau piratinės įrangos, tuo lengviau nusikaltėliams. Pavyzdžiui, Rusijoje šiuo metu yra 4 mln. virusais užkrėstų išmaniųjų telefonų. Tai daugiau negu kompiuterių visose Baltijos šalyse. Ir visi tie telefonai gali būti pajungiami kibernetinių atakų vykdymui, duomenų vagystėms.
Verslas, naudodamas piratinę įrangą, kelią pavojų sau, kelią pavojų ekosistemai. Galiausiai, toks verslas diskredituoja patį save, kurdamas nevienodas darbo sąlygas ir neigiamą poveikį ekonomikai.“
M.Bieliūnas paminėjo, kad ne mažiau pavojų kyla ir dėl to, jog vis dar naudojame daug pasenusios programinės įrangos. Ligi šiol daugybė kompiuterių dirba su „Windows XP“ operacine sistema. Jai daugiau negu 10 metų! Mašinas keičiame dažniau, o tikimės, kad programinė įranga nesens.
Visagaliai duomenys
„Jau turime patirties, kaip naudojant statistinę analizę padėti įmonėms prognozuoti kliento elgseną ir reiškinius. Ar bus vėluojama atsiskaityti, ar gresia bankrotas, ar šis žmogus vengia mokesčių“, – sakė „Creditinfo“ ekonometrinio modeliavimo departamento vadovas Mantas Tartėnas.
Ši įmonė, naudodama „didžiųjų duomenų“ (angl. big data) analizę, teisingai vertinant gyventojų mokumą jau padėjo finansinėms įmonėms nuostolius paversti pelnu. Energetikos įmonės gali tiksliau nustatyti, kur verta rengti patikrinimus, ieškant neteisėtų elektros vartotojų (anksčiau vienas iš penkiolikos tikrinimų atskleisdavo vagį, po duomenų analizės – du iš trijų). Pasinaudojusios „didžiųjų duomenų“ paslauga, telekomunikacijų įmonės vienu procentu sumažino nemokių klientų skaičių.
„Kaip rasti įmonę, kuri naudoja nelegalią programinę įrangą? Galima tikrinti visas, bet tai bus neefektyvu. Galima reaguoti po fakto, kai kažkas jau pranešė, kad tokia įranga naudojama, arba analizuojant duomenis identifikuoti nelegaliai veikiančios įmonės profilį pagal statistinius rodiklius“, – kalbėjo specialistas.
Taigi dabar nebereikia ekspertų spėlionių – atliekama statistinė visų duomenų apie įmones analizė, nustatomi tipiniai veiksniai bei nukrypimai nuo normos ir tokiu būdu randami realūs pavojai. Būtent taip visame pasaulyje veikia „didžiųjų duomenų“ sistemos, jau seniai miestams padedančios taupyti energiją, parduotuvėms – parinkti teisingą prekių asortimentą, o teisėsaugai – numatyti, kur gresia neramumai.
Lietuvos valdžia kol kas labiau tiki ekspertais ir savo nuomone, tačiau įmonės jau įsitikino realių faktų privalumus ir didžiuosius duomenis naudoja vis noriau.
„Atlikę tyrimą padaliname įmones į tris rizikos kategorijas: aukštos, vidutinės ir žemos rizikos. Pirmiausia ir bus dirbama su aukštos rizikos grupe“, – sakė M.Tartėnas.
Baus tik piktybinius piratus
„Mūsų tikslas – informuoti. Dažna įmonė neturi savo specialisto, tokiais atvejais pirmiausia reikia padėti, o tuomet ji jau gali pasirinkti sprendimą. Lietuvoje pastebime, kad vis dažniau konkuruojama pranešant apie konkurentų naudojamą nelegalią programinę įrangą.
Jei įmonė parodo, kad viskas gerai, sutinka pasitaisyti – puiku. O jei griežtai pareiškia, kad piratauja ir pirataus, imsimės teisinių veiksmų. Bet didžioji darbo dalis yra prevencija. Šios iniciatyvos kryptis ir yra prevencija, o ne kažkoks persekiojimas“, – užbaigė Martynas Bieliūnas.
