Elektroninį paštą jau skandina šventiniai brukalai

Artėjant metų pabaigos šventėms aktyvesni tampa ir elektroninio šlamšto (angl. spam) platintojai. Nepageidaujami laiškai pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje sudarė per 80 proc. viso elektroninio pašto srauto ir, bent kol kas, atoslūgis nenumatomas.

Nuo pasaulinės mados neatsilieka ir lietuviški šiukšlintojai, elektroninio pašto dėžutes užkemšantys kalėdinių nuolaidų, dovanų, kelionių ar renginių organizavimo pasiūlymais.<br>„123rf.com“ nuotr.
Nuo pasaulinės mados neatsilieka ir lietuviški šiukšlintojai, elektroninio pašto dėžutes užkemšantys kalėdinių nuolaidų, dovanų, kelionių ar renginių organizavimo pasiūlymais.<br>„123rf.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Gasiulis

Dec 14, 2013, 11:13 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 8:14 PM

Šlamštlaiškiais dažniausiai platinamos įvairaus pobūdžio reklamos arba kenkėjiškos programos. Taigi natūralu, kad artėjant didžiosioms metų šventėms jų kiekis išaugo.

Nuo pasaulinės mados neatsilieka ir lietuviški šiukšlintojai, elektroninio pašto dėžutes užkemšantys kalėdinių nuolaidų, dovanų, kelionių ar renginių organizavimo pasiūlymais.

Sukasi netoli piko

Daugeliu atvejų nepageidaujamus laiškus paprasta atskirti vien iš pavadinimo ar siuntėjo. Tačiau kai kurie, pasinaudodami šventėmis, sugalvoja būdų, kaip sudominti (tarkim, pavadinime parašo „Kalėdinis paklausimas“ arba „Patikslinimas dėl Kalėdų programos“).

Incidentus virtualioje erdvėje tiriantis Ryšių reguliavimo tarnybos padalinys CERT-LT skaičiuoja, kad gruodžio mėnesį brukalų Lietuvoje padaugėjo.

Įprastai šlamštlaiškių skaičius svyruoja nuo 50 iki 90 procentų visų tinklais siunčiamų elektroninių laiškų kiekio, o pastarosiomis savaitėmis jis daugelį dienų yra arti piko ir viršija 80 proc. Jo sumažinti nepadeda net tai, kad šiuo metu daugėja ir įprastų laiškų – sveikinimų ar kitokių šventinių laiškų – skaičius.

Siūlo net šventinę viagrą

Technologijų specialistai pastebėjo, kad jau tapo įprasta artėjant svarbesnėms šventėms sulaukti didesnio skaičiaus teminių elektroninių brukalų.

„Artėjant bet kuriai šventei, ypač Kalėdoms ir Naujiesiems metams, brukalų siuntėjai siunčia su šiomis progomis vienaip ar kitaip susijusius laiškus.

Šventiniai šlamštlaiškiai paprastai siunčiami iš anksto – maždaug nuo rudens vidurio.

Įdomu, kad tiesiogiai su Kalėdomis nesusijusių prekių reklamos pavadinimas, tarkim, viagros, taip pat dažnai siejamas su žodžiu „šventė“.

Tai daroma siekiant patraukti vartotojų dėmesį, paskatinti juos atversti nelauktą laišką“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo kompiuterinio saugumo kompanijos „Kaspersky Lab“ Turinio analitikų skyriaus vadovė Darja Gudkova.

„Kaspersky Lab“ specialistė sakė, kad tradicinė reklama internete tapo pigi ir lengvai prieinama, todėl brukalais savo prekes ar paslaugas dažniau reklamuoja ne tokios patikimos kompanijos.

Prisidengdami Kalėdų ir Naujųjų metų atvirukais brukalų platintojai siunčia ne tik reklamas, bet ir laiškus su kenkėjiškais priedais.

Šlamštlaiškiais savo prekes ar paslaugas reklamuojančios kompanijos ne tik susigadina reputaciją, bet ir įvelia vartotojus į užburtą ratą.

„Mes patariame nepirkti prekių, kurių reklamą gavote brukaluose. Geriausia pašalinti tokius laiškus jų neatverčiant: žmonės, atverčiantys šlamštlaiškius, įrašomi į duomenų bazes ir jiems siunčiama dar daugiau brukalų“, – įspėjo D.Gudkova.

Į draugus siūlosi piktavaliai

Visiškai atsiginti brukalų šiais laikais ypač sunku. Jų platintojai duomenų bazes pildo viešai internete skelbiamais elektroninio pašto adresais, taip pat jų gauna iš įvairių registracijos reikalaujančių svetainių (sumokėję už sąrašą ar tiesiog jį pavogę), randa virusais užkrėstuose kompiuteriuose.

Todėl svarbu neprarasti budrumo tikrinant gautus elektroninius laiškus.

„Piktavaliai ne kartą yra bandę išvilioti pinigus apsimesdami pažįstamais, kurdami netikras elektronines parduotuves ar tiesiog viliodami nepagrįstais pažadais.

Siekiant išvengti kompiuterinių virusų, reikia nuolat kritiškai vertinti kartu su laiškais gaunamas bylas, jas tikrinti atnaujinamomis antivirusinėmis programomis“, – patarė CERT-LT vedėjas Jonas Juknius.

Dažniausiai brukalų kiekiui įtaką daro kenkėjiškų programų aktyvumas, virusais užkrėstų kompiuterių tinklų (angl. botnet) įkūrimas ar jų uždarymas.

Elektroninių ryšių įstatyme numatoma, kad siųsti reklamą elektroniniu paštu leidžiama tik esant išankstiniam abonento sutikimui.

Kaip šio įstatymo straipsnio laikomasi, prižiūri Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.

Kaip atsiginti nepageidaujamų laiškų?

Norint apsisaugoti ar bent sumažinti nepageidaujamų elektroninių laiškų siuntimą, patariama:

naudokite šlamštlaiškių filtravimo ir blokavimo priemones;

neatidarinėkite prisegtų bylų, kurios buvo gautos elektroniniu paštu iš nežinomo siuntėjo;

jeigu elektroninis paštas tikrinamas iš bibliotekų, mokymo įstaigų ar kitų viešųjų vietų, baigę darbą nepamirškite išsiregistruoti;

neatsakinėkite į nepageidaujamus elektroninius laiškus;

siųsdami laiškus keliems gavėjams vienu metu, jų adresus rašykite į „Bcc“ adresų laukelį (tokiu atveju jie nebus rodomi kitiems gavėjams).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.