Jei prieš keletą metų tėvai jaudinosi dėl to, kad jų vaikai registruojasi „Facebook“, dabar jaunimas jaučia atvirkštinį spaudimą iš savo augintojų. Tėvai išmoko naudotis svetaine, todėl ji tapo patogiu įrankiu ne tik išlaikyti ryšį su atžalomis, bet ir juos stebėti.
Londono universitetinio koledžo atliktas tyrimas parodė, kad 16–18 metų amžiaus grupėje „Facebook“ visiškai neteko populiarumo ir yra pasmerkta. Daugumą paauglių asociacijos su juo verčia jaustis nepatogiai, todėl jie ieško naujų erdvių bendravimui.
Didžiausio paauglių pripažinimo sulaukia tokie tinklalapiai ir programos, kaip „Twitter“, „Instagram“, „Snapchat“ bei „WhatsApp“. Žinoma, šie socialiniai tinklai nėra tokie funkcionalūs kaip „Facebook“ – tą pripažįsta ir juos naudojantys paaugliai. Tačiau daugiau ne visada geriau, nes svarbu ne tik funkcijų gausa.
Paaugliai nėra nusiteikę prieš „Facebook“ iš principo – antraip jie nenaudotų šiai kompanijai priklausančios programėlės „Instagram“. Iš tiesų, dauguma paauglių turi „Facebook“ paskyrą, bet jos tiesiog nebenaudoja.
Ko gero, pagrindinė priežastis ignoruoti „Facebook“ yra ta, kad čia renkasi ne tik jaunuolių draugai, bet ir tėvai. Juk negali jaustis jaunas ir laisvas, jei kiekvieną tavo žingsnį seka tėvai.
Naujovių poreikis taip pat skatina jaunąją kartą ieškoti kažko šviežio, neatrasto, neišbandyto. Ne paslaptis ir tai, kad jaunimui rūpi būti madingais, išskirtiniais, turėti savo stilių, o „Facebook“ tiesiog nebėra „kietas“ dalykas.
Taigi jei prieš kelerius metus „Facebook“ tiko viskam, dabar mokiniai su artimais draugais bendrauja per „Snapchat“ ir „WhatsApp“, platesniam draugų ratui skirtas „Twitter“, „Instagram“ gali būti ir nepažįstamų, o „Facebook“ labiau skirtas palaikyti ryšį su giminėmis.
