„Tavo geriausia draugė – Džiulė“, „Ar žinai savo banko sąskaitos numerį? Nes aš žinau“, „Praėjusį mėnesį drabužiams išleidai 300 eurų“ - tokius iš pažiūros tik tau vienam žinomus dalykus skelbė aiškiaregys.
Tačiau tai – ne aiškiaregystė, o informacija, kurią galima sužinoti, akylai stebint, ką žmonės veikia internete.
Nustatyta, kad asmens duomenų sritis Lietuvoje turi daug teisinių spragų, dėl kurių neužtikrinama, kad sparčiai tobulėjant technologijoms piliečiai galėtų būti saugūs dėl asmeninių duomenų.
Dainius Jakimavičius, Valstybės kontrolės departamento direktorius, aiškina, kad duomenys elektroninėje erdvėje – tai ne tas pats, kas informacija, įrašyta popieriuje. Elektroninėje erdvėje jie dauginasi, persikelia į kitas vietas, ir galiausiai darosi labai sudėtinga suprasti, kur esame palikę savo duomenis.
„Teisės aktai nepakankamai vejasi technologinę pažangą. Dabar yra daug galimybių žinoti asmens buvimo vietą, asmens duomenis, telefono numerį“, - konstatavo D.Jakimavičius. Pastebima, kad didžiausios problemos slypi į išmaniuosius telefonus ir planšetes parsisiunčiamose mobiliosiose programėlėse. Esą jos ir kuriamos tam, kad būtų galima surinkti ir parduoti informaciją apie vartotojus. Informacinių technologijų specialistas Džiugas Paršonis sako: „Mums labai patogiai leidžia surasti kokį maršrutą, praneša apie nuolaidas parduotuvėje. Mes nežinome, kas su tais duomenimis daroma. Ir formuluotės, su kuriomis sutinkame ar nesutinkame, ant kurių paspaudžiame prieš pradėdami vartoti, kartais tokios aptakios, dažnai - ir užsienio kalba, kad vartotojui realiai nieko nesako“.
Dž.Paršonis ironizuoja: „Duomenų panaudojimo scenarijų ir baisių, ir nelabai yra daug. Belieka tikėtis, kad mes esam tiek nesvarbūs, kad niekas to nesiims, nes jeigu imsis, tai tokios gyvenimo išklotinės niekur kitur nerasi“.
Kontrolieriai tvirtina, kad žmonės turi teisę susipažinti, kokie duomenys apie juos surinkti. Tai pat gali reikalauti tuos duomenis panaikinti. Tačiau informacinių technologijų specialistai aiškina, kad tai – neįmanoma. „Interneto tarnybos duomenų neištrina. Neištrina nei „Facebook“, nei „Google“ - visi jie saugomi. Jie neva nuasmeninami, bet ar taip iš tikrųjų yra, niekam neleidžiama įsitikinti“, - kalbėjo informacinių technologijų specialistas Dž.Paršonis.
Asmens duomenis žmonės dažnai palieka pildydami įvairių loterijų, lojalumo kortelių anketas. Prekybininkai užtikrina, kad vertingi kontaktai ar duomenys apie pirkėjų įpročius į blogas rankas patekti negali.
Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovas, teigia, kad prekybos tinklai duomenis analizuoja tik tuomet, jei žmogus anketoje nurodo, kad sutinka, jog duomenys būtų naudojami rinkodariniais tikslais. Vis dėlto vartotojus kartais nustebina pasiūlymai iš prekybininkų, kurių anketų nėra pildę. „Jei yra keletas susijusių įmonių, valdomų tos pačios grupės, ir jei duomenys į vieną įmonę patenka, jie gali būti naudojami ir kitos įmonės“, - aiškino L.Vilimas. Vienas iš duomenų – telefono numeris. Pardavimo telefonu bendrovės atstovai sako, kad žmonėms skambina iš užsakovų gautais numeriais, kaip jie gauti – nesidomi.
