Lietuviai – vieni išlaidesnių
„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, 28 proc. ES piliečių, keliaudami ES, savo mobiliuosius telefonus tiesiog išjungia, o 25 proc. – nesinaudoja mobiliųjų duomenų naudojimo funkcija. Lietuviai – išlaidesni. Išjungia telefoną 21 proc., o klajojančių (angl. „roaming“) duomenų atsisako 12 proc. lietuvių.
Užtat net 30 proc. lietuvių užsienyje aktyvuoja savo ryšio operatoriaus siūlomus specialius tarptinklinio duomenų siuntimo planus. Europos vidurkis gerokai mažesnis – tokius planus užsienyje renkasi tik 18 proc. europiečių.
47 proc. ES piliečių niekada netikrina elektroninio pašto prisijungę prie mobiliojo interneto kitoje ES šalyje. Taip pat elgiasi 41 proc. lietuvių.
10 proc. ES piliečių, nuvykusių į kitą šalį, perka vietos išankstinio mokėjimo SIM kortelę. Tą patį daro 13 proc. lietuvių. O štai prie viešų Wi-Fi tinklų užsienyje kitų Europos šalių gyventojai jungiasi gerokai dažniau negu Lietuviai – santykis 16 proc. ir 7 proc.
Gal toks keistokas polinkis išlaidauti yra dėl to, kad išvis niekur ir niekada nekeliauja gerokai daugiau lietuvių negu europiečių, tad keliaujantieji gali sau daugiau leisti? O gal pernelyg retai keliaudami ir džiaugdamiesi itin pigiu ryšiu Lietuvoje, tiesiog užmirštame, kiek daug teks sumokėti už tarptinklinį ryšį?
Kad ir kaip būtų, paprastomis telefono funkcijomis užsienyje lietuviai naudojasi kur kas taupiau. Tiek pat, kiek ir namie, keliaudami skambina 8 proc. europiečių ir 7 proc. lietuvių. Keliaudami po kitą ES šalį niekada nesiunčia SMS žinučių 26 proc. europiečių ir 30 proc. lietuvių
Europos Komisija nustebo
„Tokie skaičiai mane išties pribloškė. Iš jų akivaizdu, kad turime baigti tai, ką pradėjome, ir panaikinti tarptinklinio ryšio mokesčius. Telefono naudotojai drastiškai riboja naudojimąsi telefonu, o tai nenaudinga ir pačioms bendrovėms“, – susipažinusi su apklausa sakė Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja N.Kroes.
„Tai ne vien atostogaujančių ir telekomunikacijų bendrovių grumtynės. Milijonai verslo įmonių dėl tarptinklinio ryšio patiria papildomų išlaidų. Bendrovės, taikomųjų programėlių kūrėjai taip pat praranda pajamas. Bendrojoje rinkoje tarptinklinio ryšio mokesčiai nepagrįsti. Jie – tikra ekonominė beprotybė.“
Kai nustosime juoktis iš to, kokio dydžio algas gauna EK nariai, kad nuolat keliaudami patys neišsiugdė sveiko įpročio taupyti ir nepastebėjo, kokie beprotiškai dideli tarptinklinio ryšio mokesčiai, liks tik pritariamai linksėti galva. Taip sparčiai didėjant mobiliojo interneto poreikiui, jo įkainiai kirtus savo šalies sieną atrodo grobuoniški.
Apklausa parodė, kad dažnai keliaujantys asmenys – pelningiausia potencialios rinkos dalis – labiau linkę išjungti savo mobiliojo telefono tarptinklinio ryšio funkcijas nei tie, kurie keliauja retkarčiais. Komisija mano, jog taip yra todėl, kad jie tiesiog geriau informuoti apie tikrąsias tarptinklinio duomenų perdavimo ryšio Europoje kainas nei rečiau keliaujantys.
Dėl didelio tarptinklinio mokesčio ypač kenčia taikomųjų programėlių kūrėjai – juk būtent svetimame mieste mums ypač praverstų galimybė naudotis virtualiaisiais kelionių vadovais, interneto vertimų, nuotraukų ir žemėlapių taikomosioms programėlėms.
Tiesa, iki 2008 m., kol ES nebuvo nustatytos kainų ribos, tarptinklinio ryšio problema buvo dar didesnė. Nuo tada Europos Komisijos pastangomis 80 proc. buvo sumažintos mažmeninės balso ryšio ir SMS kainos, o tarptinklinis duomenų perdavimas dabar iki 91 proc. pigesnis.
Todėl nuo 2008 m. duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu ES išaugo net 1500 proc. Tarptinklinio ryšio antkainiai vis dažniau netaikomi Prancūzijos vartotojams, o tai rodo, kad bendrovės gali pasiūlyti telefono paslaugų, kuriomis ta pačia kaina galima naudotis visoje ES, planus.
Ateityje – dar daugiau laisvės, bet…
Europos Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą ragina pasiekti, kad bendroji rinka veiktų ir naudojantis judriuoju balso ryšiu ar naršant internete. Siekiama, kad ne vėliau kaip 2016 m. visoje ES keliaujantys naudotojai galėtų naudotis telefonais ir išmaniaisiais įrenginiais savosios šalies tarifais.
Pagal 2012 m. priimtas taisykles, nuo 2014 m. liepos vartotojai turės teisę keliaudami atsisakyti savo šalies operatoriaus paslaugų ir lankomoje šalyje naudotis pigesnėmis vietos operatoriaus tarptinklinio ryšio paslaugomis arba, nekeisdami SIM kortelės, savo šalyje konkuruojančio tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo paslaugomis.
Tiesa, gražiai skambantis tikslas – sukurti tikrą Europos ryšių erdvę nuosekliai mažinant ir panaikinant ryšio savoje šalyje, tarptinklinio ryšio ir ryšio tarp ES šalių mokesčių skirtumus – gali neskaniai atsirūgti vienu pigiausių ryšių besinaudojantiems lietuviams.
Mūsų šalies operatoriai ne kartą įspėjo, kad abonento keliavimo kainos mažinimą vis tiek reikės kaip nors kompensuoti – juk skolos kur kas didesnį įkainį taikantiems kitų šalių operatoriams niekur nedings. Tad jei nebus rasta lankstesnių sprendimų, nemokamas tarptinklinis ryšys gali baigtis didesnėmis sąskaitomis nekeliaujantiems. Štai tada ir pažiūrėsime, kas ir kur sutaupys 70 litų, o kieno sąskaita nesieks trisdešimties…
