Kai kurie pilotai svarsto, kad vienas iš orlaivio įgulos narių galėjo tyčia pradanginti lėktuvą ir nuskristi su juo į nežinomą vietovę. Tokias spekuliacijas paskatino praėjusią savaitę tyrėjų paskelbtas pranešimas, kad skrydžio trajektorija galėjo būti pakeista specialiai, siekiant jį „panaudoti kitais tikslais“.
Kodėl kažkas norėtų nukreipti nuo kurso lėktuvą, kuriuo skrido 239 žmonės, nepaaiškinama. Tačiau tai įmanoma, praneša Slate.com.
Jei tai atliktų vienas iš dviejų pilotų, pirmiausia jam reikėtų atsikratyti kolegos, kad šis netrukdytų įgyvendinti piktų kėslų. Nebūtina jo žudyti – galima tiesiog apsvaiginti, suleisti raminamųjų, migdomųjų ar kitokių preparatų. Pilotai gali užsirakinti iš vidaus, taigi pašaliniai netrukdys.
Pasiekus vietovę, kurioje radaro signalas yra silpnas, reikėtų išjungti atsakiklį, keitimosi pranešimais sistemą „ACARS“ ir apie meteorologines sąlygas bei kitus ore esančius lėktuvus informuojančią „ADS-B“ sistemą. Tam tinkantis „tarpas“ yra ir „MH 370“ skrydžio trajektorijoje, tarp Malaizijos ir Vietnamo. Čia lėktuvas ir pradingo.
Tuomet pilotas turėtų pakeisti skrydžio kryptį ir nusileisti žemiau, mat kuo mažesnis aukštis, tuo prastesnis radaro signalas. Bet ši strategija turi minusą: kuo žemiau lėktuvas skrenda, tuo mažesnis jo greitis ir tuo daugiau degalų sudeginama. Būdamas maždaug 10,5 km aukštyje „Boeing 777“ gali skristi apie 900 km per valandą greičiu bei sudeginti 6,5 tonos degalų per valandą. Nusileidus gerokai arčiau jūros lygio greitis siektų maždaug 570 km per valandą, o degalų suvartojimas išaugtų iki 10 tonų per valandą.
Sekantis žingsnis – rasti vietą nusileidimui. „Boeing 777“ yra didžiulis, tačiau kritiniu atveju jis gali nusileisti ant gana trumpo tako. „Jei skrydžio metu kyla gaisras, aš esu pasiruošęs nusileisti ant bet kokio tako, ilgesnio nei 1,5 km, – sako „Boeing 777“ pilotas Richas Solanas. – Galėtum nusileisti kad ir ant greitkelio.“ Kelias neprivalo būti asfaltuotas – iš bėdos tiktų ir žvyrkelis.
Nusileidus beliktų lėktuvą paslėpti užmetus maskuojantį tinklą ir ruoštis sekančiam žingsniui – jį parduoti. Naudoti „Boeing 777“ turi nemažą paklausą. „Jie verti didelių pinigų“, – sakė Davidas Rose'as, kuriam priklauso lėktuvų prekybos tinklalapis Barnstormers.com. Pavyzdžiui, šiuo metu prekyboje esantis 1994 metų modelis įkainotas 37,5 mln. dolerių, o už 2001-ųjų orlaivį prašoma 54 mln. dolerių.
Arba lėktuvą galima išardyti ir pardavinėti dalimis. Tiesa, visos detalės turi identifikavimo numerius, taigi lėktuvo vagis gana greit būtų išaiškintas. Iš kitos pusės, pinigus taupančiai vargingos šalies avialinijų kompanijai tai gali nerūpėti.
Kas iš tiesų nutiko su „MH 370“ skrydžiu, tebėra nežinoma. Orlaivis vis dar nerastas, jo ryšio sistemos neveikia, o dar labiau pečiais gūžčioti verčia įprastai praktikai prieštaraujantis neformalus vieno iš pilotų atsisveikinimas: „Tvarka, geros nakties.“
Parengė Gediminas Gasiulis.
