Remiantis paskutiniais duomenimis, ryšys su šiuo lėktuvu buvo prarastas praėjus maždaug 40 minučių nuo pakilimo, kai jis skrido virš Pietų Kinijos jūros. Esą vienas iš pilotų sąmoningai išjungė lėktuvo pranešimų sistemą ACARS, kuri naudojama keistis informacija su žeme.
Manoma, kad tada lėktuvo kryptis buvo pakeista, jis ėmė skristi Indijos vandenyno link. Vienas palydovas šio lėktuvo signalą fiksavo dar apie 7 valandas, bet jo vietos nustatyti nepavyko.
Lėktuvo „Boeing 777“ paieškų perimetras toliau plečiasi, o tyrėjų žvilgsnis krypsta į orlaivio pilotus ir keleivius. Jei, kaip manoma, lėktuvas buvo užgrobtas arba pavogtas ir vėliau kažkur saugiai nusileido, kodėl nei vienas iš 239 lėktuvu skridusių žmonių nesinaudojo savo mobiliojo ryšio telefonu?
Mobiliuosius telefonus turi absoliuti dauguma išsivysčiusių šalių gyventojų – net atsargiai vertinant būtų galima teigti, kad šiame lėktuve turėjo būti apie 200 mobiliojo ryšio telefonų. Neseniai atliktas Vartotojų elektronikos asociacijos tyrimas atskleidė, kad maždaug trečdalis lėktuvų keleivių užmiršta išjungti savo elektronikos įrenginius pakilimo ir nusileidimo metu.
Tad ir kylant šiam lėktuvui, ko gero, buvo mažiausiai vienas-kitas įjungtas telefonas. Dalis keleivių savo įrenginius galėjo įjungti pakilus į saugų aukštį. Arba lėktuvui netikėtai pakeitus kryptį – tai turėjo sukelti įtarimų.
Ekspertų teigimu, skambučiai gali būti atliekami net skrydžio metu, svarbiausia – prisijungti prie stoties.
„Teoriškai tai yra įmanoma. Tai priklauso nuo daug dalykų: telefono veikimo dažnio, jo galios, taip pat nuo vietovės, virš kurios skriejate, galiausiai, nuo sutarties su jūsų ryšio tiekėju“, – pastebėjo GSM asociacijos technologijų direktorius Danas Warrenas.
Įjungti telefonai lėktuvuose, nenustačius „Skrydžio režimo“, nuolat bando prisijungti prie mobiliojo ryšio stočių, t.y. ieško signalo. Galingos mobiliojo ryšio stotys signalą gali transliuoti maždaug 30 km spinduliu, tiesa, jis nukreipiamas į pažemę, taigi skrendant 10 km aukštyje prie jo prisijungti yra sudėtinga. Be to, „Boeing 777“ greitis tokiame aukštyje siekia 900 km per valandą, taigi net jei telefonas sugebėtų „pagauti“ signalą iš žemės, jam tektų nuolat prisijunginėti prie kitų stočių ir ryšys būtų nepastovus.
Tiesa, neatmetama, kad šis lėktuvas pakeitęs kryptį nusileido žemiau, į maždaug 1,5 km aukštį, kad jo neužfiksuotų radarai. Tokiame aukštyje mobilusis ryšys turėtų veikti patikimiau, be to, lėktuvo greitis turėjo būti sumažintas.
D.Warrenas pabrėžė, kad norint prisijungti prie mobiliojo ryšio stoties reikia skristi virš žemyninės dalies arba bent netoli pakrantės, nes jūrose mobiliojo ryšio stotys nestatomos: „Neužtruktų labai ilgai, kol prarastumėte bet kokį telefono signalą. Tai priklausytų nuo to, kokiame aukštyje ir kuria kryptimi skriejate.“
Ir net jei nei vienas keleivis neturėjo veikiančio telefono arba negalėjo pagauti mobiliojo ryšio signalo, pirmosios klasės keleiviams turėjo būti sudaryta galimybė pasinaudoti ryšio paslaugomis. „Malaysia Airlines“ tinklalapyje nurodoma, kad verslo klasės klientai gali naudotis telefonais ir paskambinti skrydžio metu, išsiųsti ar skaityti el. laiškus. Iki šiol apie bandymus pasinaudoti šia galimybe nebuvo pranešta. Tiesa, šią sistemą valdo pilotai, taigi jei lėktuvas buvo pagrobtas, ji galėjo būti tiesiog išjungta.
Jei mobilusis ryšys šio lėktuvo keleivius pavedė, kaip su GPS? Deja, ši sistema veikia kitaip ir neturi atgalinio ryšio: GPS imtuvas telefone kreipiasi į palydovus, kurie praneša savo buvimo vietą, o remdamasis šia informacija įrenginys gali nustatyti, kur yra jis (atsižvelgiant į signalo keliavimo trukmę). Patys palydovai nežino prie jų besijungiančių įrenginių buvimo vietos.
Beje, dar tą patį šeštadienį, kai orlaivis dingo, pasirodė pranešimų, kad „MH 370“ keleivių artimieji gali paskambinti į jų mobiliuosius telefonus. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad kurį laiką kvietimo signalas galėjo būti girdimas prieš įsijungiant atsakikliui, nors iš tiesų telefonas buvo išjungtas.
