C.Goodfellow savo paskyroje socialiniame tinkle „Google+“ aprašė gana įtikinamą, versiją, kuri paaiškintų pilotų veiksmus.
Jo nuomone, netrukus po pakilimo, skriejant virš jūros tarp Malaizijos ir Vietnamo, atsisveikinę su Malaizijos oro erdvės kontrole pilotai pastebėjo į kabiną besiveržiančius dūmus. Gali būti, kad pakilimo metu įkaito ir svilti pradėjo priekinė padanga – buvo karšta naktis, o orlaivis pilnai pakrautas, tad, anot buvusio piloto, tai yra tikėtina. Ypač jei padanga buvo nepilnai pripūsta – tokių atvejų jau yra pasitaikę.
Skrydžio kapitonas elgėsi taip, kaip buvo mokomas: pasuko lėktuvą link artimiausio oro uosto, pakeisdamas koordinates skrydžio kompiuteryje. „Tai – labai patyręs kapitonas, turintis 18 tūkst. valandų skrydžių patirtį. Galbūt kai kurie jaunesni pilotai, kuriuos kalbino žiniasklaida, neskyrė tokio didelio dėmesio skrydžio krypties pasikeitimui. Mes, seni pilotai, buvome visuomet mokomi įsiminti artimiausius oro uostus skrydžio trajektorijoje. Už mūsų, šalia mūsų, priekyje. Tai visuomet buvo mūsų galvose. Nes jei kas nors nutiktų, neturėtum galvoti, ką toliau daryti – turi žinoti, ką daryti“, – aiškino C.Goodfellow.
„Boeing 777“ pakeista kryptis „nutaikyta“ tiesiai į Langkavį (sala šiaurės vakarų Malaizijoje), kuriame yra didžiulis 4 km ilgio nusileidimo takas. Tuo metu tai buvo artimiausias ir avariniam nusileidimui patogiausias oro uostas.
Tada kapitonas ir antrasis pilotas bandė nustatyti dūmų šaltinį. „Mano nuomone, atsakiklių ir ryšio sistemų išjungimas gaisro atveju atrodo visiškai logiškas. Didžiausia tikimybė, kad kilo gaisras arba svyla elektronika. Tokiu atveju pirmiausia viską išjungi ir įjungi po vieną sistemą, kol nustatai kaltininką. Taigi jei elektronika buvo išjungta, lėktuvas tikrai turėjo „nutilti“. Ko gero, tai buvo rimtas atvejis ir pilotai buvo užsiėmę lėktuvo valdymu bei bandė sustabdyti gaisrą. Skrisk, manevruok ir, galiausiai, komunikuok“, – teigė buvęs pilotas.
Anot jo, dėl rūkstančios padangos pilotų kabina galėjo staigiai prisipildyti dūmų. „Žinoma, pilotai turi deguonies kaukes, tačiau jų gaisro atveju naudoti negalima. Daugeliu atvejų pilotai turi dujokaukes su filtrais, tačiau, priklausomai nuo dūmų kiekio, jos padės tik kelias minutes“, – pastebėjo C.Goodfellow.
Taigi pilotai nualpo, o lėktuvas toliau skrido nustatyta kryptimi sumažinęs aukštį – ne dėl to, kad siekė išvengti radarų, o todėl, jog buvo ruošiamasi nusileidimui. Tačiau nesulaukęs naujų nurodymų, lėktuvas praskrido oro uostą ir tęsė kelionę virš Indijos vandenyno (todėl vienas palydovas jo signalą fiksavo dar beveik 7 valandas).
Buvusio piloto nuomone, lėktuvas arba sunaudojo visus degalus ir nukrito vandenyne, arba ugnis įsiveržė į pilotų kabiną ir lėktuvas sudužo anksčiau. Todėl, jo nuomone, ieškoti lėktuvo kitur yra beprasmiška.
Kiti pilotai teigia, kad C.Goodfellow versija skamba labai įtikinamai, bet abejonių vis tiek kelia.
„Jo paaiškinimas yra geresnis už viską, ką girdėjau anksčiau. Tai yra viena iš kelių versijų, kurios priverčia mane susimąstyti, kad situacija išties galėjo pakrypti tokia linkme“, – sakė pilotas Jamesas Fallowsas. 0
Buvęs pilotas, aviacijos konsultantas Michaelas G.Fortune'as neatrodė įtikintas. „Keisdami kursą pilotai turėjo pranešti apie avarinę situaciją ir ketinimus apsisukti, taip pat kreiptis pagalbos ir nurodyti kryptį į avariniam nusileidimui tinkamą oro uostą“, – sakė jis.
„Boeing 777“ lėktuvą anksčiau pilotavęs M.G.Fortune'as pastebėjo, kad gaisro ar dūmų atveju pilotai turi tikslią instrukciją, kurioje nėra nurodoma išjungti atsakiklį.
Kitas „Boeing 777“ kapitonas Steve'as Abdu jam antrino, kad pirmiausia tokiu atveju reikėtų užsidėti specialią pilotams skirtą deguonies kaukę, dengiančią visą veidą. Tai užtrunka vos kelias sekundes.
Parengė Gediminas Gasiulis.
Daugiau naujų lėktuvo dingimo istorijos detalių ir versijų rasite šiame straipsnyje.