Apie juodųjų dėžių prasmę, naudą, veikimą ir sandarą sutiko papasakoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio Aviacijos instituto direktoriaus pavaduotojas Darius Rudinskas.
Paslapties saugotojos
Nors vadinamos juodosiomis dėžėmis, iš tiesų šie įrenginiai būna oranžinės spalvos. Tokia spalva pasirinkta dėl ryškumo, kad būtų lengviau jas pastebėti. „Pats pavadinimas kilęs ne pagal tai, kokia jos spalva, o dėl to, kas saugoma jos viduje – iš pradžių mums tai būna paslaptis, tamsuma. Kol mes jos neatidarėme, neištyrėme skrydžio duomenų, tol mes nežinome, kas įvyko. Juodoji dėžė tiksliai atskleidžia, kokios buvo paskutinės orlaivio egzistavimo minutės, valandos“, – sakė D.Rudinskas.
Juodąją dėžę sudaro dvi dalys: neapsaugotoje dalyje yra įranga, skirta tam, kad informacija būtų tinkamai įrašoma į duomenų kaupiklį, o pastarasis yra sandariai įtvirtintas hermetinėje, neardomoje dalyje. Juk jei lėktuvas sudūžta, svarbiausia – turėti duomenis, o ne juos įrašiusią elektroniką.
„Paprastai juodosios dėžės korpusas būna metalinis, tarpai užpildyti kompozitinėmis medžiagomis – keramika, stiklo pluoštu ir pan. Viduje – dar vienas metalinis apvalkalas. Tokia konstrukcija turi atlaikyti valandą 1100 laipsnių temperatūroje arba 10 valandų 260 laipsnių temperatūroje. Taip pat ji yra atspari vandeniui, rūgštims, agresyvioms aplinkoms, smūgiui. Ji nuo viso to privalo apsaugoti atminties elementą“, – aiškino D.Rudinskas.
Juodosios dėžės visuomet būna dvi: viena įrašo įgulos pokalbius ir kabinos garsus, kita – skrydžio parametrus, tokius kaip lėktuvo aukštį, greitį, padėtį erdvėje, koordinates, slėgį, variklio duomenis (pvz., sūkius, temperatūrą, degalų suvartojimą, jų temperatūrą ir t.t.).
Tiek šiuos duomenis, tiek elektros energiją juodosios dėžės gauna iš lėktuvo – jos prijungiamos prie bendros sistemos. „Juodoji dėžė – tik saugykla. Ji veikia tol, kol veikia orlaivis. Viską išjungus, ji irgi neveiks. Ji neturi autonominio energijos šaltinio“, – teigė D.Rudinskas.
Juodojoje dėžėje duomenys gali būti saugomi skirtingai: tam gali būti naudojama folija, magnetinė juostelė ar atminties lustas. Duomenų saugojimo būdas priklauso nuo to, kaip veikia orlaivis: jei jo sistema yra analoginė, ir duomenis patogiau įrašyti analoginiu formatu, o jei skaitmeninė – patogiau naudoti šiuolaikines technologijas.
Lėktuvui sėkmingai nusileidus, juodosios dėžės saugotos informacijos trinti nereikia – kito skrydžio metu ji automatiškai pradeda savo darbo ciklą iš naujo ir naujus duomenis įrašo „ant viršaus“. Bet tai nereiškia, kad sename lėktuve juodosios dėžės bus aplipusios voratinkliais – jos yra periodiškai patikrinamos, kaip ir kitos orlaivio sistemos.
Prašosi būti tobulinamos
Nelaimės atveju lėktuvui nukritus į, pavyzdžiui, jūrą ar vandenyną, juodąją dėžę atrasti padeda specialus ultragarsinis švyturys, kuris siunčia tam tikrą signalą, leidžiantį nustatyti jo vietą. Jis yra tvirtinamas prie juodosios dėžės ir yra apsaugotas ne prasčiau nei duomenų lustas.
„Šitas signalas vandenyje sklinda kelis kilometrus. Bet jei dėžė, pavyzdžiui, įkrenta į plyšį, signalo sklidimas gali būti apribotas. Paties siųstuvo galia yra per maža, kad signalas sklistų ilgiau. Įprastai jis veikia apie mėnesį, o jam nutilus juodosios dėžės belieka ieškoti tik vizualiai“, – teigė pašnekovas.
Tokie atvejai, kaip Malaizijos orlaivio dingimas, rodo, kad bent jau juodosios dėžės švyturį būtina tobulinti. Todėl JAV ir Europos aviacijos priežiūros institucijos svarsto išleisti reikalavimus, kad minimali jų veikimo trukmė būtų triskart ilgesnė. Taip pat svarstoma idėja prie lėktuvų, kurie reguliariai skraido virš vandenyno, rėmo tvirtinti žemesniu dažniu veikiančius „pypsiukus“.
Juodųjų dėžių švyturiai skleidžia 37,5 kHz dažnio signalą, kurio aptikimo spindulys vandenyje yra 1,5 km, o 8,8 kHz dažnio signalas būtų „girdimas“ net už 10,7 km.
