Didžiosios telekomunikacijų bendrovės, besivaržydamos dėl riboto vartotojų skaičiaus, yra priverstos imtis visų įmanomų veiksmų tam, kad išlaikytų esamus savo klientus ir drauge iš konkurentų persiviliotų naujų. Tai skatina nuosekliai investuoti į rytojaus technologijas bei, žaibiškai reaguojant į varžovų veiksmus, nuolatos keisti rinkodaros sprendimus.
Tuo tarpu mobiliųjų įrenginių savininkams belieka erzintis dėl visas žiniasklaidos priemonės persmelkiančių įkyrių reklamų, maloniai informuojančių apie vis mažėjančius paslaugų tarifus. Nuolat lepinami specialių pasiūlymų, nekantriai laukiame šventinių sezonų, keldami vis aukštesnius reikalavimus operatorių teikiamoms paslaugoms.
Smunkančios operatorių pajamos
Apie vis aštrėjančią konkurenciją byloja Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) statistiniai duomenys. Bendros mobiliojo ryšio bendrovių gaunamos pajamos jau šešerius metus iš eilės mažėja: 2008 m. I pusmetį jos sudarė 693,96 mln. Lt, o štai šių metų I pusmetį vartotojai už įvairias paslaugas iš viso sumokėjo beveik du kartus mažiau – 384,44 mln. Lt.
Tačiau mūsų šalis šiuo požiūriu nėra išskirtinė. Bendrųjų judriojo telefono ryšio pajamų mažėjimo tendencijos vyrauja visoje Europos Sąjungoje.
Tam įtakos turi ne tik rinkų persotinimas, bet ir nuosekliai vykdoma ES politika, kuria siekiama skirtingų Europos šalių gyventojams sudaryti sąlygas vienas su kitu bendrauti ne brangiau, nei tai kainuoja vietinėse rinkose, o pastarosiose tarpusavyje susisiekti kuo pigesniais tarifais, nepaisant skirtingų paslaugų teikėjų.
Siekiant šių tikslų ES institucijos įpareigoja operatorius mažinti tiek tarptautinio tarptinklinio ryšio (angl. roaming) tarifus, tiek skirtingų tinklų sujungimo paslaugų kainas.
Už pokalbius mokame mažiausiai
Kitaip nei gali pasirodyti stebint reguliariai intensyvėjančias reklamines operatorių kampanijas, vadinamieji „kainų karai“ nėra epizodiniai įvykiai. Vartotojų išlaidos už skambučius ir žinutes mažėja kasmet. Kalbant apie ilgesnį laikotarpį, skirtumai tampa itin ryškūs. Pavyzdžiui, 2008 m. vidutinė vienos minutės kaina, atsižvelgiant į paslaugų teikėją, svyravo nuo 12 iki 23 centų, o štai 2013 m. ta pati minutė vartotojams vidutiniškai atsiėjo nuo 5 iki 9 centų.
RRT duomenimis, pigiausius pokalbius, nepaisant siūlomų planų įvairovės, pernai siūlė nedidelės mobiliojo ryšio paslaugas perpardavinėjančios įmonės bei „Tele2”, o brangiausius – „Bitė“. Tačiau pastarosios įmonės atstovai teigia, kad RRT atliekamas balso telefonijos paslaugų kainų statistinis palyginimas nėra tikslus.
„Vidutinės išlaidos vienai pokalbio minutei apskaičiuotos susumuojant pajamas už balso perdavimą ir „roamingą“ ir dalinant gautą sumą iš minučių skaičiaus. Tai nėra tiksli metodika, kadangi skiriasi klientų struktūra ir jų poreikiai. Pavyzdžiui, mūsų paslaugomis naudojasi reikšminga verslo klientų dalis, kuri aktyviau nei privatūs vartotojai naudojasi „roamingu“, – lrytas.lt portalui teigė „Bitės“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys.
Nepaisant didesnių ar mažesnių paslaugų kainų skirtumų mūsų rinkos viduje, neabejotina, kad Lietuvos gyventojai už vieną pokalbio mobiliuoju telefonu minutę vidutiniškai moka mažiausiai tarp visų ES šalių. Tai rodo dar 2011 m. Europos Komisijos statistiniai duomenys, kurie Lietuvos žiniasklaidoje plačiau nušviesti tik pernai.
Internete praleidžiame vis daugiau laiko
Mūsų šalies mobiliojo ryšio rinkoje šiuo metu vis dar vyrauja ribojimo principu grindžiami planai, kai skirtingų poreikių tikslinėms vartotojų grupėms už tam tikro dydžio sumą suteikiamas atitinkamas skaičius pokalbio minučių, žinučių ir duomenų. Tačiau toks atsiskaitymo už paslaugas modelis ilgainiui neteks savo reikšmės.
Dar pernai didieji mobiliojo ryšio operatoriai savo klientams už fiksuotą 20–25 Lt sumą sudarė galimybę neribotai skambinti ir rašyti SMS žinutes į visus Lietuvos tinklus. Šią „naujovę“, kuria jau daug metų sėkmingai naudojasi daugelis kitų pasaulio šalių gyventojų, telekomunikacijų bendrovės įvardijo skambiais planų pavadinimais ir susilaukė nemažo žiniasklaidos dėmesio.
Įvairiose publikacijose tuomet svarstyta, kaip tokių planų pristatymas pakeis klientų bendravimo įpročius ir apskritai visą mobiliojo ryšio rinką Lietuvoje. Tik nedaugelyje šių tekstų akcentuota, kad neribotų skambučių bei žinučių planai yra ne tiek įmonių rinkodaros, kiek pačios mobiliojo ryšio rinkos transformacijos ženklas.
Šis svarbus, nors Lietuvoje kol kas tik iš lėto vykstantis pokytis, yra telekomunikacijų bendrovių teikiamų paslaugų orientavimas į mobilųjį internetą ir su juo susijusias papildomas paslaugas. Nors žinutės ar minutės praktiškai nebeskaičiuojamos, internetui naršyti skirtų duomenų srautas vis dar išlieka ribojamas bei apmokestinamas. Ir ne be reikalo.
Kaip matyti iš RRT reguliariai rengiamų apžvalgų ir pačių bendrovių šiai institucijai kas ketvirtį teikiamų ataskaitų, per 2008–2014 m. laikotarpį mažiausiai keitėsi pajamos, gautos iš balso telefonijos bei SMS žinučių siuntimo – pirmosios sumažėjo 5,2 proc., o antrosios išaugo 0,9 proc. Tačiau bendrų pajamų dalis, gauta iš duomenų perdavimo aptariamu laikotarpiu, padidėjo net keturis kartus ir nuo 3,1 proc. šoktelėjo iki 12,3 proc.
Komentuodama šiuos duomenis RRT Strategijos departamento direktorė Medeina Augustinavičienė pabrėžė, kad mobiliojo interneto įtaka operatorių pajamoms su laiku turėtų vis labiau didėti.
„Turint galvoje naujos kartos judriojo ryšio tinklų plėtrą, aktyvėjančią prekybą išmaniaisiais įrenginiais ir, be abejo, išmaniųjų vartotojų skaičiaus didėjimą, tikėtina, kad pajamos, gautos už duomenų perdavimo paslaugas, augs ir ateityje“, – teigė ji.
Ateities perspektyvos?
Neriboto bendravimo planų įsivyravimas bei augantis mobiliojo interneto poreikis turėtų išprovokuoti kainų karus būtent šiame rinkos segmente. Ilgainiui tai privers operatorius ieškoti naujų pasipelnymo galimybių siūlant planus, glaudžiai susietus su skaitmeninį turinį pardavinėjančių bendrovių paslaugomis. Tokios sąveikos pavyzdžių apstu daugelyje Vakarų Europos šalių, o ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Labiau pažengusiose telekomunikacijų rinkose paslaugų tarifai ir planai apskritai vartotojams nėra tokie aktualūs kaip mūsų šalyje. Privatiems klientams kur kas svarbesnis yra daugialypės terpės turinys (muzika, filmai, knygos ir kt.). Tuo tarpu verslo klientai labiausiai suinteresuoti papildomomis paslaugomis, galinčiomis užtikrinti jų veiklos efektyvumą ir lankstumą.
Nors Lietuvoje visi operatoriai jau kuris laikas teikia įvairias papildomas paslaugas (pvz., mobiliojo parašo, virtualaus numerio, įrenginių draudimo ir kt.), mobiliojo ryšio planų susiejimą su multimedijos turinio teikėjais vartotojams siūlo tik du rinkos žaidėjai – „Omnitel“ klientams suteikia galimybę lengvatinėmis sąlygomis naudotis „Spotify“, o „Tele2“ – „Deezer“ muzikos platformomis.
Kad ir kaip būtų, daugiau kaip pusę visų operatorių pajamų pastaraisiais metais uždirba būtent balso telefonijos paslaugos. Atrodo, jog į jas (be jau minėto duomenų perdavimo) artimiausiu metu ir bus orientuojamasi teikiant įvairių konfigūracijų planus, kurių kainos tarpusavyje skirsis menkai.
„Ateitis priklauso neribotiems pokalbiams ir SMS bei dideliems mobiliųjų duomenų paketams. Vartotojai kasmet perduoda vis daugiau duomenų, šių paslaugų poreikis didėja. Duomenų perdavimo rinka Lietuvoje vis dar keletą metų atsilieka nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių, kur mobiliuoju internetu naudojamasi gerokai daugiau“, – taip ateities perspektyvas komentavo „Omnitel“ ryšių su visuomene vadovė Daiva Selickaitė.
Telekomunikacijos bendrovių pasiteiravus, ar jų turimi verslo klientai pasižymi kokiais nors ypatingais poreikiais, visi pabrėžė didesnį ir kur kas stabilesnį tarptautinio tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimą. Tačiau tiek vienai, tiek kitai vartotojų kategorijai aktualiausi yra pokalbiai, o tiksliau – jų kainos ir kiekybės derinys.
