Lietuvos teismai jau gali teisti per atstumą

Jau nuo 2015 metų galėsime nenuvykę į teismą liudyti prieš vaizdo kamerą, o mums klausimus užduos televizoriuje matomas teisėjas. Tikro teismo posėdyje galės dalyvauti virtualus ekspertas iš užsienio, o nusikaltėlio nė nereikės transportuoti į teismo salę – parodymus galės duoti specialiai įkalinimo vietoje įrengtoje vaizdo konferencijų vietoje.

Daugiau nuotraukų (1)

Arnoldas Lukošius

Dec 12, 2014, 12:06 AM, atnaujinta Jan 19, 2018, 9:19 AM

Latvija tą pačią šveicarišką technologiją įsirengė gerokai anksčiau. Dabar lieka atsakyti į klausimus, ar tai jau reiškia, kad tardymai galės vykti ir per „Skype“, kad pasislėpę užsienyje nebeišsisuks nuo apklausos, o kibernetiniai nusikaltėliai galės pagrobti ir paviešinti slaptas teismų konferencijas?

Pristatyme daug kalbėta apie galimybę sutaupyti nevežiojant nuteistųjų į teismo salę, galimybę dirbti greičiau ir efektyviau, nebelaukiant, kol apklausiamasis parvyks į Lietuvą ar neįgalus liudininkas pagaliau ras būdą, kaip atvykti į teismo salę. Be to, technologija tiesiog būtina vykdant ES ir tarptautinius teisinės pagalbos prašymus.

Visa tai išties sprendžia nuotoliniu būdu veikianti vaizdo konferencijų sistema, kurią nuo šiol Lietuvos teismai ir pasitelks tokiais atvejais. Be to, vaizdo konferencija gali būti įrašyta, o įrašas užtikrins galimybę bet kada įsitikinti, kad teismas dirbo skaidriai, tad pliusų ši įranga suteikia tikrai daug.

Iš esmės čia nieko labai naujo ir nieko sudėtingo. Svarbiausia, kad būtų galima perduoti aukštos kokybės garsą ir vaizdą, keisti jų nustatymus (pagarsinti ar priartinti), pasitelkus tą pačią įrangą keistis kita informacija bei dokumentais, užtikrinti perduodamų duomenų saugą ir išsaugoti posėdžių medžiagą.

Keltus reikalavimus visiškai atitinka jau seniai naudojamos „Cisco“ nuotolinių konferencijų sistemos. Pasirinkta kita analogiška šveicarų sistema, nes teismų informacinės sistemos modernizavimas vykdomas bendradarbiaujant Lietuvai ir Šveicarijai.

2011 m. gegužę pradėtas vykdyti 3,5 mln. kainavęs projektas galutinai bus įgyvendintas 2015 m. gruodžio 31 d. 18 teismų, 13 įkalinimo įstaigų, 2 prokuratūros bei Nacionalinė teismų administracija jau turi įdiegtą vaizdo konferencijų įrangą.

Beje, įkalinimo įstaigose sumontuotai įrangai keliami papildomi apsaugos nuo mechaninio poveikio reikalavimai. Be to, numatyta, kad ji esant poreikiui turi būti kilnojama.

– Kodėl pasirinktas būtent šveicarų sprendimas?

– Buvo iškelti minimalūs technologiniai reikalavimai ir viešojo pirkimo būdu konkursą laimėjo šis sprendimas. Jis atitiko visus reikalavimus, todėl ir buvo įdiegtas, – sako Nacionalinės teismų administracijos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaida Keinaitė.

– Tam reikėjo pakeisti kai kuriuos poįstatyminius aktus. Ar tai reiškia, kad dabar legalu apklausas daryti tik pasitelkus šį sprendimą, ar bus galima apklausti nors ir per „Skype“?

– Teisės aktai neįpareigoja naudoti tik šį technologinį sprendimą. Todėl, atsižvelgus į saugumą ir patikimumą, teismo posėdžiai gali vykti pasitelkus bet kokią vaizdo konferencijų technologiją. Šiuo metu šios technologijos leidžia skambinti ir į mobilųjį telefoną, lieka, kad jo vaizdo perdavimo galimybės atitiktų reikalavimus ir bus galima naudoti net išmanųjį telefoną.

Kol kas svarbiausios identifikuojamos problemos – interneto ryšio patikimumas, greitis, patikimas vaizdo perdavimas, – atsakė Vaida Keinaitė.

– Ar bus galima atsisakyti dalyvauti vaizdo konferencijos apklausoje? Pavyzdžiui, motyvuojant, kad bijai technologijų, nesijauti saugus, bijai, kad apklausa bus paveikta, ir kitais įprastais išsisukinėtojo metodais vilkinant apklausą?

– Kažkada bijojome ir kompiuterio. Įstatymas neįpareigoja dalyvauti, tiesiog numato, kad esant tam tikroms aplinkybėms galima atlikti apklausą ir tokiu būdu. O įdiegtos technologijos leidžia įvairiai įsitikinti, kad joks poveikis nėra daromas. Galima nuotoliniu būdu sukiojant kamerą apžiūrėti posėdžių salę, įkalinimo vietos kambarį. Jei tik kyla įtarimas – bet kuriuo konferencijos momentu tą patikrą atlikti dar kartą, – sakė V.Keinaitė.

Taigi, jei baimės tikros ir pagrįstos, jas lengvai galima išsklaidyti. Sistema komplektuojama labai aukštos kokybės ir raiškos kamera, kurią visiškai galima valdyti nuotoliniu būdu. Ji sukiojasi aplink savo ašį, vaizdas priartinamas ir atitolinamas.

– Kuo ši sistema skiriasi nuo tų, kurias naudojame asmeniniams vaizdo pokalbiams?

– Tuo, kad čia viskas pagrįsta ne programiniu sprendimu, o daugiau „geležimi“. Turi atskirą savo vaizdo dekodavimo sistemą, kuri ir naudojama vaizdo skambučiams. Gali viską įrašyti. Teismai ir prokuratūros jungiasi per centrinį mūsų valdomą mazgą, kur įdiegta visa valdanti įranga. Iš esmės tai normali vaizdo konferencijų įranga, – sako Nacionalinės teismų administracijos Informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas Eduardas Tuchta.

– Kaip garantuojama visų posėdžių įrašų apsauga nuo kibernetinių įsilaužėlių? Ar neatsidurs vieną dieną visos tos nuotolinės konferencijos visiems prieinamame internete?

– Pirmiausia visi tinklo jungimai eina per mus (NTA), kur jie apsaugoti ugniasienėmis. Jei tarpusavyje bendrauja du teismai arba teismas ir prokuratūra, arba įkalinimo įstaiga su teismu ar prokuratūra, nėra jokio išėjimo į pasaulinį internetą.

Tas ryšys vyksta uždarame teismų tinkle ir visai nepatenka į tinklą. O jei apklausa vyksta užsienyje, skambinama į telefoną, išeinama į bendrą tinklą, tai daroma tik per mus. Atveriamas konkretus kanalas tai jungčiai ir teismai jungiasi tik per centrinį mazgą.

Todėl niekas netyčia nieko negali padaryti, naršyti internete ši sistema netinka, tad tikimybė ar galimybė ką nors padaryti yra labai nedidelė, – užtikrino E.Tuchta.

– Kodėl reikia tokių sudėtingų įrenginių, gal pakaktų išmaniojo telefono ar nešiojamojo kompiuterio?

– Vykdant apklausą užsienyje ir naudojamas paprastas nešiojamasis kompiuteris su įdiegta specialia programine įranga. Įkalinimo įstaigose visa įranga reikalinga, kad galėtų šifruoti signalą, keisti liudytojo balsą ir t.t. Išmanieji telefonai kol kas negali dirbti kaip stotys, nes jų vaizdo kamera nepalaiko sistemos naudojamo kodeko, – sako Eduardas Tuchta.

– Kaip tai veikia? Ar nepasens po metų?

– Čia kompiuteris ryšio procese nedalyvauja. Yra specializuota įranga (parodė į pailgą „Huawei“ dėžutę, kurios ekranėlyje mirksi IP adresas). Visa kita – salėse sumontuoti profesionalūs komponentai. Geros kameros, duomenų ir dokumentų skeneris, televizoriai, belaidžiai mikrofonai ir t.t.

Kad viskas veiktų kokybiškai, visai pakanka 4 Mb/s greičio, kurį vidiniame tinkle užtikrinti visai nesudėtinga, o jungiantis su kitomis šalimis gal ir sunkiau, bet tikrai įmanoma.

Visai įrangai užtikriname trejų metų garantinę priežiūrą, kuri papildomai nekainuos. Apmokėme po 10 žmonių iš kiekvieno teismo.

Tokios technologijos labai greitai nesensta, o jei ateityje reikės siųsti kokius nors papildomus duomenis (nors ir akių tinklainės pokyčius), bus galima visai nesunkiai visą tą įranga prijungti, – atsakė Lietuvos teismams šią technologiją diegiančios kompanijos „Fortek informacinių technologijų atstovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.