Tinkamas bepiločių skraidyklių sklendimas ore priklauso nuo elektros stabilizavimo sistemų, kurioms būtini akseleromentrai bei giroskopai. Pastarieji tik per paskutinį dešimtmetė, dėl išmaniųjų telefonų industrijos, tapo prieinamais elementais, tinkamais naudoti robotų technikoje. Todėl, anot inžinieriaus, ir suaktyvėjo oro robotų kūrimas. Pagrįsdamas prielaidą Y.Gao teigia, kad prieš penkerius metus efektyvi akselerometrų bei giroskopų sistema kainavo daugiau nei šimtą dolerių (prieš dešimtmetį – gal net tūkstančius dolerių), o šiandien – tai penkis dolerius kainuojanti įranga.
Vis dėlto stabilumą skrydžio metu užtikrinantys jutikliai nėra vieninteliai elementai, kurių panaudojimo galimybės pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius. Mikrokontroleriai, naudojami tinkamai orientacijai garantuoti bei informacijai apdoroti, taip pat buvo žinomi ilgą laiką, tačiau tik visai neseniai jie tapo mažomis, nebrangiomis detalėmis, kurias įmanoma pritaikyti skraidyklių gamybos procese.
Kitas aspektas – motorai. Akivaizdu, kad skraidyklėms reikalingi itin galingi varikliai, bet tokie įrenginiai dar prieš dešimtmetį buvo labai sunkūs bei gremėzdiški. O jų pritaikymas nepilotuojamų oro transporto priemonių eksploatacijai arba kainavo neįtikėtinai daug, arba buvo ganėtinai nekokybiškas. Verta paminėti ir tai, kad tik per paskutiniuosius 10 metų pasiektas tinkamas energijos tankio bei efektyvumo santykis, reikalingas rezultatyviam galios panaudojimui motorų veikimo aspektu.
Kokybiškos GPS sistemos taip pat yra mūsų dienų išradimas, suteikęs šansą ne tik atskleisti oro robotų potencialą skrydžių metu, bet ir absoliučiai automatizuoti tokių skraidyklių galimybes.
„Taigi nepaisant to, kad nebuvo nė vieno revoliucinio naujųjų technologijų atradimo, kuris būtų staiga padaręs skraidykles „įmanomomis“, oro robotų kūrimo progresas tapo daugelio pavienių išradimų pažangos rezultatu“, – teigia inžinierius Y.Gao.
