Nuo 2010 m. tik nedaugelis „Churchill Club“ prognozių gavo vienareikšmišką ekspertų auditorijos pritarimą. Tyrėme klubo dalyvių prognozes nuo 2011 m. ir peržvelgėme, kurios iš jų per tą laiką gavo didžiausią auditorijos palaikymą (daugiau nei 70 proc. balsų). Tokių buvo penkios. Galima manyti, kad tai Silicio slėnio artimiausių metų prognozių konsensusas.
Mažiau asmeninių automobilių
Elonas Muskas praktiškai jau pavertė automobilį elektroniniu prietaisu, kuris po įsigijimo dėl nuotolinio programinės įrangos atnaujinimo tik gerėja. Apie tai klubo ekspertai kalbėjo ne kartą. Tačiau techninis automobilio vystymasis (netgi benzininių variklių atsisakymas ar perėjimas prie bepiločio režimo) ne toks svarbus procesas, kaip vykstantys vartotojiško automobilių naudojimo koncepcijos pokyčiai.
Populiariausia prognozė per visą klubo istoriją: Europoje ir JAV pirmame etape sulėtės naujų automobilių savininkų skaičiaus augimas, o po to asmeninių automobilių palengva ims atsisakyti ir egzistuojantys naudotojai.
Priežastys: ekologinės problemos, nemažėjantis avarijų skaičius, problemos su vietomis pastatymui, brangstantis išlaikymas.
Alternatyva: daug pigių taksi tarnybų, iškviečiamų vienu mygtuko paspaudimu išmaniajame telefone, bendras naudojimasis automobiliu (angl. carsharing), geriau išvystytas visuomeninis transportas.
Tai viena iš nepastebimiausių plika akimi tendencijų (Kinija ir Azijos šalys neleis automobilių rinkai pastebimai smukti), bet ir įtakingiausia. Automobilių kompanijos augimo palaikymui turės daug daugiau investuoti į išmaniuosius prietaisus automobiliuose, faktiškai virsdamos naujaisiais IT gigantais.
Kortelės – nauja ekosistema
Antrasis pretendentas į naujuosius technologijų lyderius – bankai. Pastaraisiais metais nesyk prognozuota, kad tradicines finansines organizacijas pamažu išstums interneto kompanijos ir mobiliųjų ryšių operatoriai, o išmanieji telefonai su elektroninėmis piniginėmis pakeis kreditines korteles.
Kaip bebūtų keista, pačioje technologijų rinkoje tuo tiki toli gražu ne visi. Veikiau jau bankai su savo milžiniškais finansų ištekliais ir rinkodaros galimybėmis vartotojų rinkoje perims dalį klientų iš „Google“, „Facebook“ ir „Apple“. 2018 m. pasaulyje cirkuliuos 13,6 mlrd kortelių. Kiekviena iš jų ateityje bus ne pasyvūs bankų ar mobiliųjų ekosistemų elementai, o idealia nauja įvairiausių paslaugų platforma.
Kortelės, kaip ir dabar, bus pririštos prie mobiliųjų programėlių, tačiau prasidės ir atvirkščias procesas: programėlės ims derintis prie bankų išmaniųjų kortelių.
Bankai, kaip dabar „Apple“, atrinkinės geriausius kūrėjus, kurie siūlys sprendimus pačiose įvairiausiose srityse: asmeninių finansų, nuolaidų, asmeninės informacijos apdorojimo, žaidimų, saugumo ir kt.
Kuo lėčiau, tuo kokybiškiau
Terminas „akimirksnio ekonomika“ ekspertų atsakymuose nuskambėjo vieną kartą, 2013 netais, tačiau apie kardinalų visų technologinių procesų spartėjimą kalbėta nuolatos. Dėl debesų kompiuterijos ir išmaniųjų telefonų paplitimo mes jau dabar naudojamės paslaugomis, rezultatą teikiančiomis esamuoju laiku. „Twitter“ akimirksniu perduoda naujienas, „Waze“ rodo aktualią situaciją kelyje, o su „Uber“ hipotetiškai galite iškart gauti vairuotoją su mašina.
Pagrindinis klausimas, į kurį atsakys laikas: ar įvyks išsiskyrimas, kai greitis ir kokybė pasuks skirtingomis kryptimis? Ekspertai užtikrintai tvirtina, kad taip ir bus.
Greičio vertė mažės, nes visų vienos ar kitos rinkos žaidėjų pasiūlymai bus vienodi. O aukščiausios klasės paslaugos dėl sudėtingesnių verslo procesų bus lėtesnės už biudžetinės klasės.
Interneto palydovų proveržis
Apie palydovų proveržį interneto tiekimo rinkoje klubo nariai prakalbo dar 2011 metais. Būtent tada prabilta apie nedidelius palydovus, galinčius susijungti į vadinamuosius „žvaigždynus“ ir, veikdami drauge, užtikrinti didelį signalo perdavimo iš kosmoso į Žemę tikslumą.
Jei ne galutinį rezultatą, tai tendenciją ekspertai nuspėjo tiksliai. „Google“, „Facebook“ ir E.Musko „SpaceX“ jau vysto panašius projektus. Rinkos lyderiai nori sumažinti savo priklausomybę nuo interneto tiekėjų, stambiuose miestuose monopolizavusių interneto paslaugų rinką.
Pastaraisiais metais ekspertai sutarė, kad dėl palydovų 2020-ieji gali tapti stambiausių interneto kompanijų galios viršūne: jos ne tik kontroliuos globalius duomenis ir paslaugas, bet ir valdys infrastruktūrą, šiuos duomenis ir paslaugas tiekiančią vartotojams. Diskusijos dalyvių skaičiavimais, potencialus ekonominis efektas milžiniškas. Investuok milijardą į palydovus – gauk 5 milijardus kasmet dėl rekordinės rinkos plėtros. Toks yra dar interneto neaprėptos auditorijos monetizacijos potencialas.
Interneto kursai pabrangins išsilavinimą
Aukštųjų mokyklų diplomai ims realiai konkuruoti darbo rinkoje interneto kursų sertifikatais – tai, ko gero, drąsiausia klubo dalyvių prognozė, kurią auditorija visgi priėmė puikiai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ekspertai remiasi banalia hipoteze: „Coursera“ ir kitos nuolatinio mokymosi sistemos jau keičia švietimo sistemą; dėl to ateityje svarbesnės bus pačios žinios, o ne tai, kokioje vietoje mokėtės.
Tiesą sakant, išvados sudėtingesnės ir panašesnės į tiesą. Kokybiškų internetinių platformų vystymasis padalins švietimo rinką į maždaug dvi lygias dalis: brangų universitetinį išsilavinimą ir prieinamus interneto kursus. Universitetai, žinoma, neliks nuošaly ir tęs interneto eksperimentus, bet jų prioritetu artimiausiais dešimtmečiais taps vidinė technologinė infrastruktūra (archyvai, moksliniai socialiniai tinklai, tyrimų debesų platformos, multimedijų laboratorijos ir t.t.), o ne išorinės sąsajos.
Interneto kursai praktiškai visiškai užims papildomo mokymosi rinką, o tai turės įtakos „didelių“ universitetinių paslaugų kainai.
Dabar iki 30 proc. universitetų pajamų gaunama iš papildomų kursų – nuostolius teks kažkaip kompensuoti. Aiški kainų segmentacija paveiks ir darbo rinką: stambiose kompanijose atsiras pozicijos, kurias bus galima užimti be universiteto diplomų, tačiau turint autoritetingos mokymo platformos sertifikatą.
Parengta pagal Slon.ru inf.
