TV žiūrovų gelbėtojas – tingus kaulas

Elvio Presley karjera buvo ką tik prasidėjusi, o vasaros Olimpinės žaidynės vyko Melburne. Būtent tais tolimaisiais 1956 metais dienos šviesą išvydo televizoriaus nuotolinio valdymo pultelis, kuris gerokai pakeitė pasaulį.

Šiandien jau įprasta, kad dauguma kasdien naudojamų prietaisų gali būti valdomi per atstumą.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiandien jau įprasta, kad dauguma kasdien naudojamų prietaisų gali būti valdomi per atstumą.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Eimantas Mikšys

Jun 30, 2015, 10:19 AM, atnaujinta Oct 28, 2017, 5:32 PM

Tingios prigimties žmonės to laukė daugiau nei pusę amžiaus – dar 1893-iaisiais televizoriaus nuotolinį valdymą tiksliai aprašė genijus Nikola Tesla. Jis, beje, šią idėją ir užpatentavo JAV.

Vis dėlto televizorius nebuvo pirmasis objektas, kuriam pritaikyta ši technologija. Praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje nuotoliniu būdu jau buvo galima atidaryti garažo vartus.

Prijungtas „kaulas“

Viskas atrodė kiek kitaip nei dabar. „The Zenith Radio Corporation“ 1950-aisiais sukūrė pultelį, kurį pavadino „Lazy Bone“ (liet. tingus kaulas). Juo buvo galima įjungti arba išjungti televizorių, perjungti kanalus. Tačiau jis turėjo vieną trūkumą – tai vis dar nebuvo belaidė technologija. Nuotolinis pultas storu laidu buvo prijungtas prie televizoriaus. Jis nepatiko televizoriaus fanams, nes dažnai tiesiog neveikdavo.

Kiek vėliau, 1955-aisiais, „Zenith“ inžinierius Eugene'as Polley sukūrė pirmąjį belaidį nuotolinį pultą „Flash-matic“. Kiekviename televizoriaus kampe buvo įtaisyti fotoelementai. Televizoriaus žiūrovas turėjo nukreipti pultelį (jis buvo panašus į žibintuvėlį) į kampą, kad aktyvuotų keturias kontrolės funkcijas: įjungti/išjungti vaizdą bei garsą, taip pat perjunginėti kanalus pagal laikrodžio rodyklę ir priešinga kryptimi.

Tačiau ir  su „Flash-matic“ kildavo problemų. Juokinga, bet dažniausiai jis bloga veikdavo saulėtomis dienomis – kartais kanalus perjunginėdavo tiesiog saulės šviesa.

Elektronikos revoliucija

Pagerintas pultelis įgavo kosminį atspalvį – „Zenith Space Command“ komerciniam naudojimui buvo išleistas 1956-aisiais. „Zenith“ inžinierius daktaras Robertas Adleris sukūrė ultragarsu valdomą nuotolinį pultelį. Šis modelis judančių paveikslėlių su garsu mėgėjams patiko labiau ir buvo populiarus daugiau kaip 25 metus. Kiek ilgiau, nei tęsėsi E.Presley karjera.

Tačiau ir jam reikėjo patobulinimų. Pirmasis „Zenith Space Command“ modelis buvo gana didelis (net su 6 vakuuminiais vamzdeliais), bet įdomiausia tai, jog jam nereikėjo baterijų. Vis dėlto problema buvo ta, kad toks pultelis televizoriaus kainą padidindavo beveik trečdaliu.

Viską pakeitė tranzistoriaus išradimas. Nuotolinės technologijos gerokai atpigo, kaip ir visa elektronika. „Zenith“ modifikavo „Space Command“ – jis virto mažu, rankoje patogiu laikyti pulteliu su baterijomis. Parduota daugiau kaip 9 milijonai tokių pultelių.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje šiuos įrenginius pakeitė mums jau labiau įprastos infraraudonųjų spindulių technologijos.

Nuotolinio valdymo tualetas

Šiandien jau įprasta, kad dauguma kasdien naudojamų prietaisų gali būti valdomi per atstumą. Žaisliniai automobiliai ar sraigtasparniai, žaidimų konsolės – tai tik keletas jų. Netgi galite įsigyti per atstumą valdomą „Kohler C3“ tualetą.

Jūsų nuotoliniu pulteliu gali virsti ir išmanusis telefonas. Naujausi „Samsung“, LG ir kitų kompanijų telefonai leidžia valdyti išmaniuosius namų kino teatro įrenginius. Pavyzdžiui, „Samsung Galaxy“ veikianti programa „Samsung TV Remote App“ suteikia galimybę valdyti kai kuriuos „Wi-Fi“ funkciją turinčius „Samsung“ televizorius.

Dabar tuo pačiu įrenginiu galima derinti visas savo televizoriaus nuostatas, pavyzdžiui, įjungti ir išjungti, keisti kanalus, garsą. Taip pat galima peržvelgti programas, klaviatūra leis įvesti visą televizoriaus funkcijoms valdyti reikalingą informaciją, o rezultatą matysite televizoriuje.

Nebūtina pirkti išmaniojo televizoriaus, kad galėtumėte naudotis išmaniosiomis funkcijomis. Naujosios kartos IP televizija (IPTV) suteikia galimybę televizoriaus ekrane žiūrėti „YouTube“ įrašus, naudotis „Facebook“, „Flickr“, „Picasa“ privalumais, žaisti žaidimus, išsinuomoti filmą ar tiesiog skaityti populiariausius Lietuvos interneto puslapius. Yra nemaža tikimybė, kad kai kurie iš jūsų netgi šį tekstą jau skaito savo televizoriaus ekrane. Dar viena itin pamėgta IPTV naudotojų funkcija – transliacijos atsukimas, stabdymas bei prasukimas.

Belieka pasidžiaugti, kad visa tai galime valdyti pulteliu, patogiai įsitaisę fotelyje ar ant sofos – vargu ar atsirastų daug norinčių kas keletą ar keliolika minučių lakstyti prie televizoriaus...

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.