KAS GERRRRAY
Kai pranešamos dvi naujienos, įprasta pasirinkti, nuo kurios pradėti – geros ar blogos. Nuo ko pradėsiu, jau supratote…
1. Dizainas
Jis krinta į akis iš karto ir nepalieka jokių abejonių – šis telefonas, nors ir tolimas, tačiau tikras garsiųjų „Marshall“ gitarinių kolonėlių giminaitis. Bendri genai prekinės išvaizdos tikrai negadina, o ir delne telefonas guli labai maloniai.
Pirmiausia dėl to kalta iš „Marshall“ giminės paveldėta „oda“. Plonytis nuimamas baterijos dangtelis dengtas tokia pačia odos imitacija, kaip ir „Marshall“ kolonėlės, o telefono šonai pagaminti lyg iš storos rantuotos gumos. Taigi rankose jis guli tvirtai, visiškai neslysta ir odai yra maloniai švelnus.
Vaizdą dar labiau gerina varinis garso reguliavimo ratukas – šiek tiek retro niekam nepakenks. Be to, ratukas yra modernus, nes spustelėjus jis įjungia kamerą ir veikia, kaip fotografavimo mygtukas.
Išorės dizainas – tik maža visumos dalis. Roko muzikos ir Londono dvasią prikelia telefono ekrano uždangos, laikrodžio programėlės valdiklio dizainas ir svarbiausia – visi originalūs telefono garsai.
Skambutis, žadintuvas, žinučių įspėjimai – visus garsinius signalus „Marshall London„ atlieka gitara. Ir tai ne kažkoks įkyrus džeržgimas, o labai skoningi, platūs ir ausiai mieli sąskambiai.
2. Garsas
Skambučių garsai yra dizainas, o štai atkuriamas garsas – jau funkcija. Ir tik paleidęs muziką supranti – „Marshall London“ kūrėjai jai skyrė itin daug dėmesio. Telefone įrengti du į priekį nukreipti garsiakalbiai laikant ekraną horizontaliai prieš akis sukuria stereoefektą. Panašiai kaip „HTC One“, tik „Marshall“ groja kone dvigubai garsiau.
Vėlgi paleidęs visu garsu pradedi girdėti būdingą ir „Marshall“ kolonėlėms kiek agresyvų džeržgimą. Tai ne brokas ir ne iškraipymai, tiesiog visa muzika, kokios beklausytum, skamba agresyviau ir roko ritmu.
Prijungus prie telefono ausines garso irgi gerokai daugiau, negu skleidžia daugelis kitų telefonų. O kadangi telefone įrengti du ausinių lizdai, klausytis jos galima dviese (keturių ausų neturiu, tad funkcijos neišbandžiau).
Telefono viršutinėje dalyje tarp ausinių lizdų matomas variu tviskantis mygtukas irgi skirtas vieninteliam dalykui – jį paspaudus iškart įsijungia muzikos grotuvas. Telefono įjungimo mygtukas yra ekrano šone, virš garso reguliatoriaus.
Taigi ant korpuso net trys paspaudžiami mygtukai, ir tai kuria šiokią tokią painiavą. Aš, pavyzdžiui, kiekvieną kartą, užuot įjungęs telefoną, vis paleisdavau muzikos grotuvą. Nors, kalbant apie garsą, ir tai galime laikyti teigiama savybe.
3. Unikalios programėlės
Nelabai pasistengę tobulindami „geležį“ (apie tai vėliau), telefono kūrėjai tai mėgina kompensuoti siūlydami unikalių programų. Pavyzdžiui „Marshall London“ grotuvo ekvalaizeris atrodo lyg nuo klasikinės kolonėlės ir, beje, veikia visai gražiai.
Įsigiję gaus ir keletą tikrai gerų bei gana brangių programėlių, kurios čia įdiegtos nemokamai, ir net vizualinis jų dizainas pritaikytas prie telefono stiliaus.
„LoopStack“ – keturių nepriklausomai įrašomų kanalų „looperis“ – veikia paprastai ir įspūdingai. Naudodami telefono mikrofoną (ar specialią prie USB mikrojungties prisijungiančią garso kortą) įrašote vieną garso takelį. Klausydami jo garso, galite įrašyti kitą, trečią ir ketvirtą takelius. Viską įrašinėjate girdėdami duotąjį ritmo tempą, tad galite sukurti bet kokį ritminį piešinį, kuris nuolat suksis.
Išbandžiau ir sukūriau sau visai malonų skambučio garsą. Vienintelė bėda – duodantis ritmą signalas kartais nelabai seka ritmą.
„djay 2“ – matyt, pati geriausia „Android“ sistemos programėlė didžėjams. Ekrane matote du grotuvo diskus, kiekviename jų galite įkrauti po atskirą dainą ir jas miksuoti, lyg dirbtumėte su tikru moderniu didžėjaus pultu. Sinchronizuojasi ritmas, galima greitinti, lėtinti, miksuoti abu garsus, ranka sukiojant „diskus“ kurti „skrečą“… Labai stipri programa be kompromisų.
Vienintelė pastebėta bėda – nors ir žadama, kad „Android Lollipop“ išsprendė garso signalo vėlavimo problemą, ji vis dėlto egzistuoja. Tad sukiojant diskus girdimas garsas šiek tiek pavėluoja.
Grįžtant prie garso funkcijų, telefone įdiegti du mikrofonai įmontuoti taip, kad įrašytų kuo geresnį stereoefektą. Deja, išbandyti gavau „pliką“ telefoną, tad negalėjau įsitikinti, kokios geros (gamintojai žada, kad jos įspūdingos) komplektuojamos ausinės.
KAS BLOOOGAY
Atsakyti į šį klausimą būtų nesunku net nebandžius telefono, o vien pažiūrėjus į jo parametrus popieriuje. Blogiausia čia – įdiegtos įrangos ir telefono kainos santykis. Iš esmės visais parametrais tai labai vidutinis telefonas ne pačiu naujausiu silpnoku procesoriumi, kurio galutinė kaina vartotojui yra bene dvigubai didesnė, negu analogišką procesorių turinčių „LG“ ar kinų gamybos telefonų. Ir tai būtų nieko, jei tas vidutiniškumas taip nesijaustų telefonu naudojantis.
1. Greitaveika
„Snapdragon 410“ procesorius šiame telefone stebuklų nerodo. Programėlės pasileidžia lėtokai, pirmi žingsniai jomis naudojantis kiek stringa, tad žaibišku veikimu pasigirti tikrai nepavyks.
Aišku, dar bandymų metu atėjo didžiulis atnaujinimas, tad gamintojai kol kas sistemą dar tobulina. Tiesa, po atnaujinimo pirmą dieną išvis nenorėjo veikti mobilusis internetas, o baterija įkaito lyg lygintuvas prie ausies ir išsikrovė per kelias valandas. Tačiau paskui viskas susitvarkė.
Beje, lėtokas procesorius ir šiems laikams tik vidutinės raiškos 720p ekranas (beje, 4,7 colių įstrižainei to visai pakanka) turi ir privalumų – baterija šiaip eikvojama gana racionaliai. O kadangi šiame telefone ji išties didžiulė – 2500 mAh, kai nekaito, pakako dviem paroms ir dar liko.
2. Kameros
Čia viskas labai vidutiniška. Galinė 8 MP kamera tiesiog fotografuoja, o priekinė – 2 MP – savo prastumu net nustebino. Šviečiant saulei ji lyg ir veikė normaliai, bet, pamėginęs pasidaryti asmenukę namie, net nustebau. Kažkodėl ji nutarė, kad esu aborigenas iš „Avataro“ ar Klonio gatvės entuziastas, ir nudažė mane violetine spalva.
Hmm, lieka nurašyti tai netobulai programinei įrangai, tačiau kamerų veikimas niekaip nesiderino su beveik 550 eurų numatyta kaina.
3. Atmintinė
Už tai norisi labai rimtai papriekaištauti gamintojams. Suprantama, kad didžiosios kompanijos už didesnę vidinę telefono atmintinę lupa nesuvokiamus pinigus, bet toks jų verslo modelis. O pati atmintinė nėra tokia jau brangi, kad nišinio produkto, kuris dargi skirtas muzikos entuziastams, gamintojas negalėtų pasispausti ir bent čia kažkuo išsiskirti.
Deja, telefono vidinė atmintis – įprastas minimumas. 16 GB. Puiku, kad ją galima plėsti SD mikrokortele. Liūdna, kad palaikoma (bent jau kol kas) kortelė iki 32 GB, tad, įdėjus mano turimą 64 GB, telefonas jos tiesiog nematė.
Gal ir naudinga siekiant populiarinti muzikos transliavimo internetu paslaugas, tačiau kortelėje turėjau daug muzikos, tad likau jos neklausęs.
REZULTATAS
Grąžinęs telefoną taip ir likau iki galo nesupratęs, patiko jis man ar išvis paliko abejingą. Taip, dizainas labai stilingas ir atrodo patraukliai. Ne, du ausinių lizdai man visiškai nereikalingi, tai gal labiau tiktų paaugliams ar dviese į mikrofoną dainuojantiems kolegoms. Taip, įdiegtos programėlės ir net žaidimas su muzikos vadybininku yra geros. Ne, tai neatperka prastokos kameros. Taip, baterija laiko ilgai. Ne, greičio man akivaizdžiai trūko.
Taip, jį galima būtų turėti. Ne, ne už tokią kainą.
