Pagrindinis trūkumas: jis tragiškai per mažas
Neslėpsiu – pagrindinė priežastis, kodėl man išties sunku bandyti „Apple“ telefonus, yra ta, kad „iOS“ operacinė sistema – ne man. „Android“ vartotojui „Apple“ visada kelia daugybę klausimų ir tam tikrų problemų. Todėl kiekvieną kartą bandydamas „iPhone“ turiu labai susikaupti, kad atsiribočiau nuo išankstinių nuostatų. Tačiau, aišku, visiškai nuo jų atsiriboti neįmanoma.
Vis dėlto „iPhone 6“ bandyti sekėsi visai pakenčiamai, savaitę pavaikščiojęs su juo likau gyvas ir net sugebėjau rasti pusė velnio veikiančių nemokamų alternatyvų daugeliui įprastų programėlių.
Deja, apie „iPhone SE“ to nepasakysiu.
Programėlių radau ir telefonų numerius perkėliau – nors ir beprasmiškai arogantiška, „Apple“ numerių perkėlimo programėlė „Google Play“ parduotuvėje „Move to iOS“ veikia.
Telefonas veikė puikiai. Akumuliatorius per parą net iki 50 proc. neišsikrovė, procesorius greitas kaip vėjas, 16 GB atmintis beviltiškai per maža, tačiau 4 GB liko laisvi, tad ir tai ne problema.
Didžiausia bėda – išmanusis telefonas tokio dydžio ekranu šiais laikais man tiesiog praranda bet kokią prasmę. Žiūrint į 4 colių įstrižainės ekraniuką atrodo, kad jei po juo pritvirtintume mygtukų klaviatūrą, gautume kažkokią seną „Nokia“ su navigacija ir galimybę nepatogiai žiūrėti vaizdo filmus.
Mano amžiną atilsį senelė apie televizorių „Šilelis“ sakydavo: „Kaip vištai po uodegą žiūrėti.“ Atsakingai pareiškiu – ji niekuomet nematė „iPhone SE“, tad iki galo taip ir nesuprato, ką išties reiškia žiūrėti vištai į pauodegę. Ir dargi mėginti ten šaudyti paršus piktais paukščiukais. Manęs ši patirtis nesužavėjo.
Šis ekranas praktiškai per mažas viskam, prie ko įpratau naudodamasis išmaniuoju. Žiūrėti „Youtube“ – mažokas. Elektroninėms knygoms skaityti – tragiškai per mažas. Interneto parduotuvėse naršyti, naujienoms skaityti – nepatogiai per mažas. Tiesiog norint naršyti internete – oi, koks nepatogiai mažas.
Iš esmės šis išmanusis telefonas gerai tinka naudotis tik ekrano vaizdo nereikalaujančiomis išmanumo funkcijomis. Čia gali klausytis muzikos, juo apmokėti už automobilio parkavimą, gali pabendrauti su Siri, iš bėdos – pažaisti elementarų žaidimą ir žvilgterėti, koks oras. Pasijutau lyg grįžęs į 2010-uosius.
Jau beveik ir netrūkumai, bet…
Lyg mikroskopinio dydžio būtų negana, šio telefono ekrano kokybė irgi toli gražu nedžiugina. Tai, kad raiška nesiekia nė 720p (1136x640), neatrodo svarbu, bet tiek ekrano kontrastas, tiek spalvų natūralumas, tiek išgirtasis vakaro ir dienos atspalvių kitimas mane tiesiog nervino.
Tad esu priverstas konstatuoti – šio „iPhone“ ekranas yra vienas nekokybiškiausių, kuriuos mačiau per pastaruosius metus. Toks dabar tiktų nebent kokiam „Coolpad“ už 150 eurų. Aiškiai matyti nuostata – ekranas mažas, įrenginys nebrangus, „will do“…
Tokia ekrano kokybė labai efektyviai paverčia beprasme išties gerą galinę kamerą. 12 MP jutiklis, fazės nustatymo automatinis fokusavimas, HDR, 2160p raiškos filmavimas – galinė kamera čia lyg iš visai kitos klasės telefono. Gaila tik, kad jos užfiksuotų vaizdų kokybės šiame ekrane neįvertinsi.
Priekinė kamera „iPhone SE“ labiau dera. Jau mažai ką tenkinančios 1,2 MP raiškos kamerytės puikiai tinka nebent „Skype“ ar „FaceTime“ pokalbiams – su jomis darytos asmenukės atrodo lyg penkerių metų senumo.
Nesismulkinant – man pasirodė, kad šis telefonas kankinasi dėl sunkios formos asmenybės susidvejinimo. Korpuso dizainas ir ekranas – iš antikvarinio „iPhone 5“. Vidaus organai ir smegenys – iš futuristinio „iPhone 6S“. Kas galėtų nepavykti?
Nežinau, ar fotoaparatų gamintojai kada nors kėlė sau šį klausimą. Nežinau, ar būtent dėl to niekuomet rinkoje nepasirodė skaitmeniniai fotoaparatai su dumplėmis reguliuojamais objektyvais ir išlenktos vielos vaizdo ieškikliais.
Žinau, kad šio telefono nepamilau. Ir daugiau negu paros su juo taip nė karto ir neištvėriau.
Pagrindinis privalumas: jis mažas, kaip seniau
Na, štai, telefono nebeturiu – grąžinau net normaliai neišmėginęs visų funkcijų. Ir nepasidžiaugiau net tuo, kad jis išties patogiai telpa į kišenę. Nekišau ten. Nes aliuminį korpusą šalia gulintys raktai vis tiek apibraižytų. O draugams be jokio sarkazmo pasakiau, kad jiems patiks. Kodėl?
Nes norinti „iPhone SE“ pirkti pažįstama vis dar naudojasi „iPhone 4“, o pažįstamas – „iPhone 3s“. Nes abu su savo antikvariniais, bet kokią prekinę išvaizdą ir didžiąją dalį funkcijų praradusiais įrenginiais kankinasi, lyg Sizifas su akmeniu, nebegali bent 2 val. nutolti nuo elektros lizdo ir abu vis tiek niekuomet neišduos „Apple“.
Būtent tokiems žmonėms skirtas šis telefonas. Tiems, kas kadaise pagailėjo pinigų „iPhone 5s“, o po to išsigando per didelio „iPhone 6“. Tiems, kam net minties nekils išmėginti ne „Apple“ gaminio. Tiems, kas išmėgino patį pigiausią senutėlį „Android“ ir dar labiau įsitikino, kad pigiausias senutėlis „iOS“ – geriau.
Taigi – konservatyviai moderniems keturiasdešimtmečiams, kuriuos mylimą seną „iPhone“ į naujesnį keisti verčia tik aplinkybės. Ir tokių pasaulyje nėra mažai. Ir tokiems jį rekomenduoju ramia širdimi – akumuliatorius laikys puikiai, naujausia „iOS“ suksis be jokių kaprizų, o ir sena „Apple“ dvasia liks kišenėje.
Tačiau naujų „Apple“ gerbėjų šis įrenginys tikrai nesukurs. Tai tiesiog neįmanoma. Liberaliai modernaus penkiasdešimtmečio žodis.
