Technologija ir meilė
Technologijos į žmonių santykius įsikišo beatodairiškai ir be jokio gailesčio. Britų psichologai nurodo, kad šalies paaugliai įsimylėjėliai nebesugeba bent kiek ilgiau palaikyti santykių dėl to, kad pernelyg įprato nuolat viską kontroliuoti.
O kaipgi kitaip? Kol nebuvo mobiliųjų telefonų, vaikas išeidavo su rogutėmis į mišką ir tėvai kelias valandas nieko apie jo nuotykius nežinojo. Atsiradus mobiliajam, neduok Dieve, neatsilieps iškart paskambinus – tuoj panika. Įpročiai persidavė ir paaugusiems vaikams.
Todėl mergina kelia sceną vaikinui, jei tas per lėtai kelia ragelį (ką reiškia „vairuoju“? AŠ skambinu!), o vaikinas godžiai seka kiekvieną jos statuso atnaujinimą socialiniame tinkle. Nuolatinė kontrolė vargina, štai ir sunku paaugliams palaikyti ilgesnius santykius, net jei vienas kito veidą mato rečiau negu savo įrenginio ekraną.
Tačiau šuo ir kariamas, o žmogus – prie feisbuko pripranta, tad vestuvės vis tiek vyksta. Ir technologijos joms kol kas duoda daugiau naudos negu pridaro bėdos.
Technologijos vestuvėms
2015 m. birželį Kalifornijoje (JAV) Samantha Carish tuokėsi su mylimuoju Tayloru Sinclairu. Visą ceremoniją iš oro filmavo kelios autonominės skraidyklės (dabar tuo jau nieko nenustebinsi – jos virš jaunųjų įprastos beveik kaip balti balandžiai), o kiekvieną nuotakos žingsnį ir potyrį fiksavo jos puokštėje paslėpta „GoPro“ kamera. Ir visa tai buvo tiesiogiai transliuojama internetu.
Neskubėkite smerkti poros už tuštybę. „The Knot“ svetainės surengta transliacija buvo skirta jaunosios motinai, kuri tuo metu ligoninėje kovojo su vėžiu ir tik taip galėjo dalyvauti šviesiausioje savo dukters gyvenimo šventėje. O per poros medaus mėnesį Taityje jokių skraidyklių nebuvo.
Norintiems kiek labiau paišlaidauti prabangių kelionių organizatorius „Oliver’s Travel“ už 100 tūkst. svarų gali suteikti 100 procentų garantiją, kad per jų vestuves dangus bus giedras. Debesų vaikymo technologija nenauja, seniai taikoma Maskvoje per paradus, pritaikyta ir Pekino olimpiados metu, tačiau juk vis tiek technologija.
Yra jaunavedžių, kurie savo vestuves fiksuoja dėvimaisiais įrenginiais – kam nors gal tikrai bus įdomu po daugybės metų pažiūrėti į tai, kaip tariant „sutinku“ padažnėjo pulsas ir kiek laiptų reikėjo įveikti einant ateities gyvenimo link.
Tačiau tai tik vieno įvykio įamžinimas. O štai žieduose, kuriais apsikeičia išrinktieji, įrengti technologiniai sprendimai liks kartu labai ilgai. Tik klausimas, ar visada džiugins.
Neužmiršti ir nepamesti
► Dar 2013 m. inžinierius iš San Fransisko (JAV) Benas Kokesas savo mylimajai Julie įteikė unikalų sužadėtuvių žiedelį, kuris užmautas ant piršto pradeda švytėti kiekvieną kartą, kai įsimylėjėliai prisiartina vienas prie kito.
Vyras jį pagamino pats, panaudojo tam 13 deimantų ir 10 safyrų, o šviesą skleidė viduje paslėpti keli LED diodai. Tiesa, kad Benui prisiartinus žiedas pradėtų šviesti, pats sužadėtinis ant riešo turėjo mūvėti specialią energiją perduodančią elektromagnetinę ritę, tačiau ko nepadarysi, kad sužavėtum merginą.
► Kompanija „Alaska Jewerly“ sukūrė atminties vestuvinio žiedo koncepciją. Per 700 eurų kainuojančiame žiedelyje įmontuota elektronika vykdo vienintelę užduotį – užuomaršoms primena, kad netrukus bus pažinties (vestuvių, gimtadienio ir pan.) metinės. Ir... užkuria pirtį. Beje, tiesiogine to žodžio prasme – likus 24 val. iki numatytos sukakties žiedelis pradeda kaisti, tad jį mūvintis asmuo neišvengiamai prisimins – metas pirkti dovaną.
Matyt, niekas nesistebės, kad kompanija siūlo „Remember ring“ modelį vyrų pirštams. Na, taip – kas gi dar pasižymi tokia prasta atmintimi? O štai moterų pirštams skirtas dar keistesnis „Alaska Jewerly“ žiedelis.
„Panaikink bet kokias abejones, kad tavo piršlybos bus nesėkmingos. Šio pasiūlymo ji tikrai negalės atmesti“, – rašo apie 6000 eurų kainuojančio žiedelio kūrėjai.
Kokia jo paslaptis? Čia pritaikyta kažkokia „hipnotizuojanti spindinčio sukimosi technologija“, kuri sužadėtinę turėtų užhipnotizuoti ir ji bus bejėgė jus atstumti. Primena kliedesį ar pokštą, tačiau keistai besisukanti deimantinė akis išties ilgam prikausto žvilgsnį.
► Menininkas Luke’as Jerramas, susiruošęs tuoktis su Shelina Nanji, sukūrė savo žmonai unikalų vestuvinį žiedą-projektorių. Kaip ir hipnotizuojančiame žiede, elektronikos čia nėra. Užtat vietoj akies įrengtas lęšis, o kitoje žiedo pusėje – skaidrė. Laikant jį prieš šviesą, lęšis ant sienos projektuoja skaidrėje užfiksuotus įsimylėjėlių portretus.
► Tas pats L.Jerramas pagamino ir ne mažiau įdomų sužadėtuvių žiedą. Ant jo paviršiaus išraižytas 20 sekundžių garso įrašas, kurį galima atkurti Edisono fonografu. Ten, aišku, įrašytas meilės prisipažinimas.
Pavydus sužadėtinis savo išrinktajam ar išrinktajai gali įteikti žiedą su GPS sekimo įrenginiu.
GPS mikroschemą savo gaminamų žiedų akyse slepia britų kompanija „Gemporia“. Sako, įrenginys padės rasti žiedą pametus. Deja, dovanotojui kur kas smalsiau žinoti, kur bastosi jo savininkas.
Labai jau keista moralė savo išrinktąjį žymėti į šunelių apykakles montuojamą mikroschema. Nors dėl polinkių nesiginčysime – jei abiem tai tinka, kodėl ne?
► Tačiau man labiau patiktų technologinis žiedelis, kurį gavo „Microsoft“ darbuotojas Ray Arifianto. Žinodama, kad sužadėtinis pamišęs dėl technologijų, išrinktoji užsakė specialiai jam žiedelį su USB atminties laikmena. Vidinėje jo pusėje išraižyta: „Visiems gyvenimo atsiminimams“.
Nors ne. Vis dėlto meilės į įrenginius kišti nereikia – ko verti atsiminimai, kurie išsitrynė iš galvos ir širdies? O jei neišsitrynė – kam juos kopijuoti į silicio laikmeną? Technologijos tegul padeda daugiau pasiekti, suteikia daugiau laiko, kurį galime skirti vieni kitiems, tačiau nereikia joms leisti atsistoti tarp mūsų... Brangioji, ar nematai, kad dirbu prie kompiuterio... Kaip tai „tuoj rytas“?
