„Vienas dalykų, kurį kiekviena savivaldybė gali pasidaryti, – tai saugi ir atvira erdvė, kur vaikai galėtų ateiti ir dirbti su mikrokompiuteriais, nes ne visi turi sąlygas ar noro tai daryti namuose. Taip pat meras paskelbs nutarimą, kuriuo įpareigos ir mokyklas sukurti šiai veiklai tinkamą erdvę, o kad mokyklos suprastų, ko norima, padarėme tokios erdvės prototipą“, – pasakoja vienas projekto „Kiekvienam vaikui – po mikrokompiuterį“ iniciatorių, skaidresnio viešojo sektoriaus entuziastas ir Vilniaus mero patarėjas Povilas Poderskis.
„Išrinkome, kad vaikai Lietuvos šimtmečio proga turėtų gauti po „Micro:bit“, bet norime supažindinti visus ir su kitais mikrokompiuteriais. Galų gale vaikams tie „Micro:bit“ anksčiau ar vėliau atsibos, todėl čia galima išbandyti ir kitus panašius mikrokompiuterius“, – iniciatyvą aiškina P.Poderskis.
Parodoje-klasėje galima išbandyti šešių populiariausių mikrokompiuterių modelius: „Micro:bit“, „Raspberry Pi3“, „Raspberry Pi Zero“, „Arduino“, „Makey Makey“, „Makeblock“ ir „Codebug“.
„Paroda veiks nuo šiandien iki rugsėjo pradžios“, – teigia P.Poderskis. Parodą-klasę galima apžiūrėti net nebūtinai užėjus į savivaldybę – ji įrengta pirmajame aukšte, visa mikrokompiuterių ekspozicija išdėliota prie pat lango, todėl ją gali matyti net ir praeiviai.
Norintiems apžiūrėti ir išbandyti mikrokompiuterius padės savivaldybės Jaunimo centro darbuotojai, Jaunimo centro darbo laikas – nuo 14 iki 18 valandos.
Mikrokompiuterius galima išbandyti ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Išbandė patys mokiniai
Pačią pirmąją dieną išbandyti mikrokompiuterių buvo pakviesti ir patys mokiniai, ir į savivaldybę atvyko Vilniaus „Genio“ progimnazijos 5B klasės mokiniai.
Vaikams buvo parodytos mikrokompiuterių galimybės, vėliau moksleiviai patys kūrė programas. Buvo atliktas ir eksperimentas – naudojantis „Makey Makey“ ir laidu prie jo prijungus paprastą bananą, buvo pademonstruota programa, kuri pagal kūno elektringumą kuria garsus ir melodijas.
Lrytas.lt pasiteiravo ir pačių vaikų įspūdžių.
Vienuolikmečiam Juliui ši „Micro:bit“ patirtis – nebe pirmoji, jis šį mikrokompiuterį jau yra išbandęs robotikos būrelyje. „Man „Micro:bit“ visai patiko, todėl kai pranešė, kad esame viena iš nedaugelio klasių, kuri gaus šitą mikrokompiuterį, apsidžiaugiau“, – pasakoja vaikas.
Iki šiol Julius jau yra parašęs tris ar keturias „Micro:bit“ programas: viena jų – susirašinėjimas su draugais naudojant patį „Micro:bit“, taip pat – virtualų žaidimo kauliuką, kai papurčius „Micro:bit“ kompiuterį išridenamas atsitiktinis taškų skaičius.
Paklaustas, ar jam „Micro:bit“ sistema nepasirodė pernelyg sudėtinga, Julius teigia, kad taip tikrai nėra: „Micro:bit“ tikrai nėra sunku naudoti. Tiesą sakant, jei turi kompiuterį ir tau patinka programuoti, tai tikrai patarčiau imti „mikrobitą“, nes „mikrobitas“ yra tarsi naujas informatikos mokymas.
Juliui tai yra pirma išbandyta mikrokompiuterių platforma ir, kaip sako pats, įspūdis gana geras.
Paklaustas, ar jau turi kokių nors ateities planų – ką norėtų studijuoti ir dirbti, penktokas atsako, kad planai visai neseniai pasikeitė: „Anksčiau maniau, kad visada norėsiu tyrinėti kosmosą ir panašiai, bet dabar jau visai norėčiau programuoti.“
Julius taip pat mano, kad ateityje programavimo visoje kasdienybėje bus kur kas daugiau: „Planuojama, jog kasdieniame gyvenime turėtų atsirasti labai daug robotų, kuriuos reikėtų užprogramuoti, kad jie tau ką nors darytų. Tad, manau, savo paties patogumui kiekvienam reikėtų išmokti programuoti.“
Paklaustas, ar jis įsivaizduoja scenarijų, kaip „Micro:bit“ mikrokompiuteriu išmoksta programuoti ir tėvai, Julius neabejoja: „Taip, galėtų išmokti ir galėtų į tai įsitraukti kartu su vaikais, kažką daryti kartu“, – įsitikinęs penktokas.
