Atmetus hiperboles ir tokius pranešimus paprastai lydintį rankų grąžymą, „Neuralink“ yra itin svarbi idėja. Ji gali iš pagrindų pakeisti mūsų suvokimą, ką reiškia būti žmogumi ir kaip mes bendraujame ir sąveikaujame su kitais žmonėmis (ir ne žmonėmis). Tai netgi gali būti kitas žmonių evoliucijos žingsnis.
Bet kas iš tiesų yra „Neuralink“? Jei turite laiko perskaityti genialiojo Timo Urbano parašytą puikų 36 400 žodžių paaiškinimą, galite tai padaryti čia. Jei laiko turite mažiau, Davide'as Valerianis puikiai viską apibendrino čia. Kaip bebūtų, T.Urbano žodžiais tariant, „Neuralink“ yra „burtininko kepurė jūsų smegenims“.
Iš esmės, „Neuralink“ yra kompanija, kurią nusipirko Elonas Muskas, vizionierius, sukūręs „Tesla“, „Space X“ ir „Hyperloop“. Bet svarbiausia – kompanijos produktas. „Neuralink“ kuria „visų smegenų sąsają“, mažų elektrodų tinklą, sujungtų su jūsų smegenimis, kuriais, kompanijos įsivaizdavimu, bus galima visiems be laidų komunikuoti su pasauliu. Taip būtų galima dalintis mintimis, baimėmis, viltimis ir nerimu be rašytinės ar šnekamosios kalbos.
Viena iš pasekmių – galėtume prisijungti prie interneto biologiniu lygmeniu. Bet tikrasis klausimas, kas, kaip, kur, kodėl ir kada jungtųsi su mumis.
„Tesla“ ir „Space X“ projektais E.Muskas jau pakedeno kai kurių svarbių žaidėjų plunksnas, o būtent – automobilių, naftos ir dujų pramonės, jau neminint karinio pramoninio komplekso. Šių plunksnų paprasti mirtingieji nedrįsta šiaušti, bet E.Muskas pademonstravo talentą, atkaklumą ir pajamų gavimo įgūdžius (nors ne visada pelningumą), paryškinančius jo ryžtą.
Tačiau, kitaip nei „Tesla“ ir „Space X“, „Neuralink“ veiklos lauke stambių žaidėjų nėra – bent jau kol kas. E.Muskas konkurentams paskelbė apie lenktynių pradžią ir, kaip pastabi T.Urbanas, „kilsianti neurorevoliucija paveiks praktiškai visas pramonės šakas“.
Žmogaus istorijos dalis
„Neuralink“ nuo galutinio jo tikslo skiria daug technologinių kliūčių. Manymas, kad jas pavyks įveikti – pagrįstas. Kaip ir manymas, jog nepavyks.
Iš pirmo žvilgsnio „Neuralink“, su savo prekės ženklo sklaida ir bendru troškimu besispardančią ir klykiančią žmoniją vesti į jų kuriamą puikų naują pasaulį, norėtųsi mesti į vieną krūvą su kitomis DI/didžiųjų duomenų kompanijomis. Tačiau iš tiesų tai, ką ji daro, nėra visiška naujiena. Tiesą sakant, „Neuralink“ išskiria darymo būdas – ir suteikia potencialą tapti jai kito žmonijos istorijos skyriaus pagrindiniu veikėju.
Nelygu, ko klausite, bendrais bruožais, žmonijos istoriją galima apibūdinti taip – pirmiausia atradome ugnį ir išvystėme šnekamąją kalbą. Paskui pavertėme šnekamąją kalbą rašomąja ir galiausiai sugalvojome kaip ją spausdinti mechanizuotai. Po kelių amžių prisijaukinome elektrą, kuri pagimdė telefonus, radiją, televiziją ir asmeninius kompiuterius, išmaniuosius telefonus – ir galiausiai „Juicero“.
Bėgant laikui, telefonai prarado laidus, kompiuterių dydis mažėjo, galia eksponentiškai augo ir jie tapo pakankamai mobilūs, kad tilptų kišenėje. Paskui sukūrėme virtualias realybes ir sujungėme jutiminę realybę su papildytąja.
Bet jei „Neuralink“ pasiektų savo tikslą, sunku nuspėti, kaip pasisuks istorija. Rezultatas būtų „visapusiška smegenų sąsaja” (VSS) – tokia visapusiška, išbaigta, biologiškai suderinama ir galima, jog naudotojui tai atrodytų dar viena smegenų žievės, limbinės ir centrinės nervų sistemų, dalis.
VSS suteiktų smegenims galimybę belaidžiu būdu pasiekti debesų kompiuteriją, kompiuterius ir kitų, besinaudojančių VSS, smegenis. Informacijos tėkmė tarp jūsų smegenų ir išorinio pasaulio būtų tokia lengva, kad atrodytų lygiai taip pat, kaip mintys.
Bet jei tai skamba nepaprastai, unisonu skamba ir potencialios problemos. Pirma, „Neuralink“ nebūtų galvos implanto, padedančio tvarkytis su epileptiniais traukliais, ar širdies stimuliatoriaus įsodinimas. Tai būtų pasirinktinė operacija, atliekama (manoma) sveikiems žmonėms, ne medicininiais tikslais. Čia jau visiškai kita sritis, tiek teisiniu, tiek etiniu požiūriu.
Iki šiol kažką panašaus yra atlikęs tik vienas žmogus, ir tai buvo Centrinės Amerikos mokslininko atliktas beprotiškas viešųjų ryšių bandymas, panaudojant save kaip tyrimų subjektą. Jam kilo gyvybei gresiančių komplikacijų. Skamba nelabai padrąsinamai, bet ir neatmeta paties principo.
Antra, kadangi „Neuralink“ iš esmės yra komunikacijų sistema, šioje srityje šis bei tas reguliuojama ir kontroliuojama. Koks bebūtų jūsų požiūris į privatumą ir sekimą (prisiminkite Edwardą Snowdeną), neįsivaizduoju, kaip būtų galima išvengti begalinio vyriausybinių agentūrų, reklamos firmų, draudimo kompanijų ir pardavėjų brukimosi į pačią biologinę šerdį, kad galėtų užkirsti kelią piktadariams ar ką nors parduoti. Ir kodėl apsiriboti tik tuo?
O ką, jei ši technologija taptų tokia įprasta, kad ateities kartoms būtų privaloma turėti VSS implantą nuo pat gimimo, taip siekiant užkirsti kelią neteisėtam ar nemoraliam elgesiui (kad ir ką tai reikštų)? Tad, akivaizdu, kyla daugybė klausimų, siekiančių daug toliau, nei techninės kliūtys, kurių gali niekada taip ir nepavykti visiškai pašalinti. Kaip bebūtų, svarbu apie tai galvoti dabar.
Smegenų saugumas
Negalima pamiršti ir saugumo klausimo. Jei ką ir išmokome šioje „išmanumo“ eroje, tai, kad „išmanus“ reiškia pažeidžiamas. Ar tai jūsų šaldytuvas, jūsų televizorius, jūsų automobilis ar insulino pompa – ką nors sujungę su kuo nors kitu, atveriate pažeidimo galimybes.
Tokios durys jau yra. Jos pernelyg nesirenka, kas pro jas vaikšto, tad durys į jūsų galvą sukeltų kritiškų saugumo klausimų. Galime tik įsivaizduoti, kokie įsilaužimai galėtų vykti, jei būtų tiesioginis ryšys į kitų protus. Ar tai būtų Kognityvinis įstatymas? Teisinis režimas, taikomas tik minkštajai masei tarp jūsų ausų?
Visa tai galima apibendrinti taip: daugelyje sričių, kur susikerta teisė, filosofija, technologijos ir visuomenė, dar reikės atsakymų į klausimus, kurių dar niekas nepagalvojo užduoti (ar bent jau nepakankamai dažnai). Susidūrėme, susiduriame ir susidursime su neįtikėtinai sudėtingomis ir svarbiomis problemomis, į kurias galime neturėti atsakymo. Bet svarbu iš anksto ir dažnai užduoti gerus klausimus. To nedarant, į juos vietoje mūsų atsakys kas nors kitas.
Taigi „Neuralink“, tikriausiai, nėra gera idėja, bet pirmojo žarijų duobėn įkritusio žmogaus mintys apie ugnį irgi nebuvo pačios palankiausios. Ilgainiui netgi blogiausias idėjas dera apsvarstyti. Taigi kas norėtų „Juicero“?
Parengta pagal Theconversation.com inf.
