Kinų siekiai, tiesą sakant, visai nekuklūs: per keletą metų „Xiaomi“ (beje, „xiaomi“ kinų kalba reiškia soras, bet kompanijos steigėjai, žinoma, prigalvojo ir kitokių, nepalyginamai vaizdingesnių ir filosofiškesnių reikšmių) tikisi Lietuvoje užimti 10 proc. išmaniųjų įrenginių (t.y. ne vien tik telefonų) rinkos, o užkariavimą pradėjo nuo keturių telefonų: „Redmi 4A“, „Redmi 4X“, „Redmi Note 4“ ir „Mi Note 2“. Nuo 159 iki 799 eurų.
Tad mes su kolega Gediminu portale lrytas.lt nusprendėme padaryti eksperimentą – išbandyti du kraštutinumus: pigiausią ir brangiausią „Xiaomi“. Įspūdžius apie brangiausiąjį „Mi Note 2“ rasite čia, o šiame straipsnyje – mintys apie keletą savaičių bandytą „A4“.
Apie būgnų lazdeles ir naujokus
Kartą gilioje jaunystėje nusprendžiau, kad būtų verta pramokti groti būgnais. Būgnai repeticijų studijoje stovėjo ir būgnininkas netgi neprieštaravo, kad prie jų prisėsčiau, bet imti svetimas lazdeles – na, nelabai geras poelgis. Nes lazdelės naudojimo metu neišvengiamai dyla, o čia jau ir taip žmogus leidžia naudotis savo instrumentu, tad negi jam dar ir papildomą nuostolį darysi. Todėl patraukiau į artimiausią muzikos prekių parduotuvę, ir paprašiau poros lazdelių. Kokių? Ai, bet kokių, pigiausių, čia vis tiek tik mokymuisi.
Ir tuomet perkusijos skyriaus pardavėjas pasakė dalyką, kurį prisimenu ir visur taikau iki šiol: pirmosios pažinties, patirties jokiu būdu negalima pradėti nuo paties prasčiausio varianto. Nes prasta patirtis gali nuvilti ir atbaidyti.
Galvojate, paklausiau to patarimo? Žinoma, ne. Galvojate, pramokau normaliai groti būgnais? Nesu tikras, kiek tai susiję su pačiomis pigiausiomis lazdelėmis, bet irgi ne. O štai šį pirmos patirties motyvą tikrinau daug kartų, ir vis dėlto įsitikinau, kad jis yra visiškai teisingas.
Kodėl apie tai kalbu? Nes neįsivaizduoju, kas dar, jei ne naujokas, pirktų (ar ne naujokui būtų perkamas) išmanusis telefonas už 160 eurų. Tik jau ne patyręs išmaniojo vartotojas. Na, nebent tam atvejui, kai toks telefonas būtų naudojamas kaip laikinas ar pamaininis – na, daugmaž, kol sutaisys pagrindinį, ar panašiai.
Rankoje
Taip, reikia pripažinti, „Xiaomi 4A“ guli rankoje ir atrodo visai neblogai. Juodas, matinis, aptakių užapvalintų briaunų. Ne, telefonas nekuria prabangos įspūdžio, bet kaina to ir nežada. Nugarėlė atrodo lygi, bet iš tiesų yra šiurkštesnė, todėl korpusas neslysčioja rankoje. Svoris – ne toks, kad iš delno išpūstų vėjas, bet ir ne tempiantis kišenę žemyn: žodžiu, pats tas.
Fizinių mygtukų tėra vos du: įjungimo/išjungimo ir garso. Tad taip, net ir „Namų“ mygtukas yra virtualus (o ir kiti navigaciniai mygtukai irgi). Techniniai parametrai: 4 branduolių 1,4 GHz „Snapdragon“ procesorius, 2 GB RAM, 32 GB vidinės atminties, 1280x720 5 colių įstrižainės IPS ekranas ir tikrai nemažas 3120 mAh akumuliatorius, visą šitą technogėrį išnaudoja 6-oji „Android Marshmallow“ (taigi ne naujausioji, bet ko ir tikėtis) operacinė sistema.
A, dar galima būtų paminėti 13 megapikselių F 2.0 galinę ir 5 megapikselių priekinę kamerą. Kas yra šiuolaikinių telefonų standartas.
Kalbant apie pirmuosius įspūdžius ir vartojimo patirtį (angl. user experience) – verta atkreipti dėmesį, kad „Xiaomi“ kompanija savo veiklą pradėjo ne kaip telefono gamintojai, o būtent kaip programinės aparatinės įrangos (angl. firmware) ir vartotojo sąsajos kūrėjai. Tad taip, vartotojo aplinka šiek tiek skiriasi nuo įprastų „TouchWiz“, EMUI, „Sense“ ar „nuogo“ „Android“ vartotojo aplinkų.
Štai, pavyzdžiui, funkcija „Second space“, kuri leidžia sukurti atskirą aplinką, ir joje susidiegti atskiras programėles, atskiras paskyras ir atskiras nuotraukas. Taip vienu telefonu iš esmės gali naudotis net du žmonės – kas, palyginus, yra gal ir visai neblogas sprendimas kad ir pradedančiųjų šeimai. Ir, žinoma, kiekviena „erdvė“ nuo kitos apsaugota slaptažodžiu.
Bet… kodėl tada tik dvi aplinkos? Kodėl ne trys? Ar keturios? Bijomasi, kad daugiau „erdvių“ surys visus žadėtus 32 vidinius gigabaitus?
Pati vartotojo sąsaja atrodo paprastai, bet… blyškokai. Žinoma, gerai kad bazinės piktogramos nedegina akių, bet vis dėlto, galima būtų ir gyviau – ar kontrastingiau.
„AnTuTu“ testo rezultatai, žinoma, nenustebina – bet ko ir tikėtis iš tokio rinkos rėžio telefonų. Pati paskutinė 36 vieta „Antutu“ telefonų reitinge su 35327 taškais. Ir žiūrėti, kaip vyksta 3D testas – tikra kančia.
Ne, šis telefonas – tikrai ne žaidimams.
Kokios ylos išlindo
Taip, telefonas tikrai ne iš greitųjų. Ir nors pati vartotojo aplinka vartaliojasi gana greitai, jau papildomos trečių šalių programėlės (o tokių telefone būna daugiausia), veikia kur kas lėčiau – kol užsikrauna, kol įkrauna visus duomenis.
Didžiausi smagumai prasideda su GPS.
Esant kambaryje, išplėstosios realybės žaidimo „Ingress“ (čia toks žymiai labiau sofistikuotas „Pokemon Go“) aplinkoje susinchronizuoti su GPS palydovais užtrunka absurdiškai ilgai – gal minutę, gal net ir pusantros. Lauke – šiek tiek geriau, bet pastebime vieną dėsningumą: viename daugiabučių kieme padėtis gal ir patenkinama, bet jau kitame – signalas prarastas. Dar kitame – vėl gerai. Grįžus į antrąjį – vėl negerai.
Suskaičiuojame daugiabučių aukštus. Tai štai, pirmas ir trečias kiemai – standartiniai sovietmečio penkiaaukščiai. Antrasis kiemas – modernios statybos šešiaaukščiai.
Prie devynaukščių net nedrįsome eiti…
Dalis mistikos išaikšėja tik pradėjus tyrinėti telefono specifikacijas - „4A“ turi ne GPS, bet A-GPS modulį, t.y. navigacijai naudoja ne tik GPS palydovų, ir mobiliojo ryšio pastočių signalus, kuriuos užstojus mūrams, telefonas pasimeta.
Taip pat – vieną dieną „4A“ ėmė ir pametė SIM kortelę. Tiesiog – kažkokio stebuklingu būdu dingo kontaktas, „No SIM detected“. Bet perkrovus (ir fiziškai net neprisilietus prie SIM kortelės), viskas atsistatė.
Foto
Išgirdęs kolegos nusivylimą brangesniojo „Xiaomi Mi Note2“ fotosistema, iš „Redmi 4A“ irgi nesitikėjau labai daug. Vis dėlto, gal dėl pakankamai nuleistos lūkesčių kortelės, pernelyg didelio nusivylimo patirti neteko – 4A fotosistema tikrai nėra tobula, bet kaip už tokią kainą – gal ir visai patenkinama.
Kameros aplikacijoje prikišta visokių režimų, kurie įdomūs pasižaisti, bet šiaip ne itin naudingi – veidrodinis efektas, „žuvies akis“ ir pan. Tiesa, vienas gal ir naudingas - „mosaic“. Su šiuo režimu galite drąsiai fotografuotis maudydamiesi nuogi, nes pasirinktą nuotraukos vietą fotoprogramėlė paverčia neperžvelgiamais kvadratėliais.
Dėl spalvų atkūrimo – deja, sudėtingesnėmis sąlygomis „Xiaomi“ interpretuoja jas labai laisvai. Palyginimui pateikiu tris nuotraukas, kas kelias sekundes padarytas „Redmi 4A“, „iPhone 7“ ir „Samsung Galaxy S6“. Ir reikia pasakyti, tiksliausiai to vakaro spalvas atkūrė „Galaxy S6“. Nors, deja, irgi ne tobulai.
Maži atradimai
Man visada smalsu palandžioti po pačių kūrėjų įdėtas programėles. Dažniausiai ten būna pridėta visokio kamšalo (angl. bloatware), bet kartais ten būna ir perliukų. Ir šįkart vieną tokį pavyko rasti – programėlę „FM Radio“.
Pasirodo, „Xiaomi 4A“ turi FM modulį! Reikia pastebėti, tokių modulių jau retai sutiksi šiuolaikiniuose flagmanuose – o štai Norvegija šiemet žada tapti pirma šalimi, nutraukusia transliacijas FM dažniais – bet kartais, kai turi ribotą ar ne paties geriausiojo ryšio mobilųjį internetą, FM gali tapti visai naudinga alternatyva.
Tiesa, nepatogu tai, kad programėlė nesugeba atpažinti radijo stočių ID, tad norint išsisaugoti dažnius su pavadinimais, tenka rankiniu būdu atsirinkinėti, kokios stoties čia klausaisi.
Telefonas turi ir nuosavą kompaso programėlę.
Nuosprendis
Tad ar verta pirkti šias lazdel… šį telefoną? Viena vertus, 160 eurų – kaip telefonui, tikrai nedidelė suma, bet ar už tokią kainą įmanoma nusipirkti tenkinančią vartotojo patirtį?
Ko gero, dar viskas priklauso nuo lūkesčių, bet aš pats vis dėlto linkčiau, kad ne. Paskutinę pusę dešimtmečio naudojusis moderniais – ir net ne pačiais galingiausiais – išmaniaisiais, pereiti prie tokio būtų didelis diskomfortas. Žinoma, tam, kuris retai naudojasi GPS, kam nereikia daug įvairių mobiliųjų programėlių, o dažniausiai jis tik skambina ir rašo žinutes, telefono turėtų pakakti. Bet… kam tada prie tokių poreikių pirkti išmanųjį? Tradiciniai mobilieji sugeba tą patį, o dar ir turi ilgiau išlaikantį akumuliatorių.
Beje, dar apie „4A“ akumuliatorių – užrašyti skaičiais 3120 mAh atrodo daug. Bet kai tai suderinama su „Android 6“ ir vos 2 GB RAM, pasidaro aišku, kad tai nėra taip jau daug – aktyviau naudojantis programėlėmis, duomenys rašomi vėl ir vėl, procesorius dirba visu pajėgumu, ir akumuliatorius iš tiesų netveria tiek jau ilgai.
Tad grįžtant prie nuosprendžio - „Xiaomi Redmi 4A“ yra pigus įrenginys, tinkamas nereikliems išmaniojo telefono vartotojams. O aš vis dėlto nelinkėčiau, kad kažkam šis telefonas taptų pirmuoju išmaniuoju. Tad mano vertinimu tikrai naudingiau pridėti dar vieną šimtinę, bet įsigyti daiktą, kuris atskleis daugiau išmaniojo telefono galimybių, nei už mažą kainą įsigyti labai jau apkarpytas galimybes. Kitaip vartotojas dar taip ir nesupras, kokia iš tų išmaniųjų nauda.
