Parodų komplekso „Fira de Barcelona“ ekspozicijų plotas sudaro 400 000 kvadratinių metrų (palyginimui, Vilniaus “Litexpo” – 18 500), ir šiemet “Mobile World Congress“ vyksta aštuoniuose milžiniškuose paviljonuose, kuriuose save pristato daugiau nei 900 kompanijų.
Žinoma, fiziškai apžiūrėti visų ekspozicijų neįmanoma – iš tiesų, ko gero nepavyktų nė pusės, bet gal tai ir nėra taip blogai, nes nemaža dalis eksponatų ir nėra kažkuo ypatingi ar vidutiniam vartotojui patrauklūs – kaip kad dešimtys nežinomų kinų kompanijų išmaniųjų, ar programinės įrangos kompanijos, reklamuojančių savo kūrinius visokiais grafikais, schemomis ar tiesiog logotipais.
Todėl lrytas.lt siūlo pažvelgti į tai, kas šiemet į akis krito labiausiai – kas nustebino, sukėlė šypseną, kėlė sukioti pirštą prie smilkinio, ar vertė stovėti prie stendo išsižiojus. Jūsų dėmesiui – 19 įsimintiniausių „Mobile World Congress 2018” eksponatų.
„Samsung Galaxy S9“
Tiesą sakant, jau rašėme apie jį. Itin gerai gulintis rankoje ir su „nuostabia“ tituluojama kamera devintasis „Samsung Galaxy“ dinastijos atstovas gal ir nebuvo toks, kokius lūkesčius buvo sukėlęs, bet vis dėlto reikia pripažinti – atrodo, tikrai geras telefonas (kiek geras – galėsime pasakyti pabandę bent savaitę), o naujo „Samsung“ flagmano pasirodymas visada traukai lankytojų dėmesį, tad „Samsung“ kvartalas parodoje lankytojų netrūko.
Dar vienos legendos sugrįžimas
„Nokia“ stendas buvo kaip reikiant apgultas visos parodos metu – susidomėjimas šiuo atgimusiu prekės ženklu tikrai didžiulis.
Praėjusiais metais patraukę viso pasaulio (na, ar bent jau Europos) dėmesį naujai prikeltu „Nokia 3310”, šiemet kompanija HMD, valdanti „Nokia“ prekinį ženklą, sugrąžino „Nokia 8110“ – kurį praėjusio amžiaus pabaigoje išpopuliarino filmo „Matrix“ personažas Neo.
„Bananiniu“ telefonu (dėl formos) vadinamas naujasis modelis savo funkcionalumu panašus sugrįžusiam 3310 modeliui, t.y. tai nėra išmanusis, o vadinamasis „feature phone“ – nors ir palaiko 4G internetą.
Gamintojai žada, kad bananinis telefonas vienu įkrovimu išlaikys apie 25 paras, o modelio kaina – apie 80 eurų.
„Gamykliniai“ sportiniai dronai
Šiuo metu lenktyninių dronų srityje padėtis yra tokia, kad dauguma lenktynininkų savo dronus konstruoja, surenka patys. Taip ir pigiau, ir geriau susipažįstama su būsimu skraiduoliu.
Tačiau Australijos-Katalonijos startuolis „Freespace Racing“ po truputį bando keisti tokią padėtį, pradėdami siūlyti rinkai jau surinktus ir lenktynėms iškart pritaikytus dronus.
Žinoma, tokie dronai dar nėra gaminami pramoniniu būdu – viskas surenkama rankomis, bet tai, žinoma, tik privalumas – galbūt išskyrus kainą, kuri rankų darbo atveju visada didesnė. Bet apie tai „Freespace Racing“ dar nekalba – kol kas tik tyrinėja rinką ir dairosi partnerių.
Patys dronai atrodo tikrai žaviai – primena „Formulės-1” bolidus, tik su propeleriais. Ir žinoma, yra gerokai lengvesni, nei tikėtumeis iš vaizdo: siekiant sumažinti svorį, metališkai atrodantis korpusas iš tiesų yra plastikinis.
Kūrėjai teigia, kad „Freespace Racing“ dronai gali išvystyti iki 120 km/h greitį.
Skraidantis telefono dėklas
Kas nenorėtų turėti fotografinio drono? Sunkoka tokį žmogų įsivaizduoti, ypač jei jis – besidomintis technologijomis.
Vis dėlto fotografuojantis dronas yra ne tik nepigus, bet dar ir ne visada patogus įrenginys – vien jau tuo, kad jie paprastai yra nemaži. Bet jei fotografuojantis ir filmuojantis dronas būtų telefono dydžio? Ir jį visada galėtumėte nešiotis kartu su telefonu?
Būtent taip ir sugalvojo kompanija AEE, sukūrusi droną „Selfly“ – kuris yra dar ir telefono dėklas.
Plonas ir lengvas įrenginys susilanksto ir tvirtinasi prie telefono nugarėlės, o prireikus, keliais judesiais paruošiamas skrydžiui, kuris pilnai valdomas išmaniuoju telefonu (į kurį dar ir daro tiesioginę vaizdo transliaciją)
Dronas su telefonu susiejamas WiFi ryšiu, tad veikia palyginus nedideliu spinduliu – iki 15 metrų. Įrenginio kaina – apie 120 eurų.
Nesukalbamas robotas
Robotas Pepper lietuviams jau neturėtų būti labai didelė naujiena – jis jau turėjo maišytis Knygų mugėje (nepykite – tuo metu kaip tik buvau WMC, todėl negalėjau patikrinti, ar tikrai buvo), o vėliau jį turėtų būti galima išvysti ir viename ir Vilniaus knygynų, kur jis žadamas įdarbinti nuolatinai.
Bet ne ką mažiau įdomu buvo jį išbandyti ir kitose erdvėse, tad aptikęs vieną neužspeistą į kampą, nusprendžiau atidžiau jį ištyrinėti. „Pepper“ kuria japonų kompanija „SoftBank“, ir viena pagrindinių jo paskirčių – buvimas reprezentuojančiu asmeniu ar gidu. Todėl „SoftBank“ stende buvo galima išbandyti kelis scenarijus. Pasirinkau batų parduotuvės scenarijų.
– Hello, dear customer. Please show my your pass so I could get your name (liet. laba diena, mielas kliente. Prašau parodyti man savo bilietą – tam, kad sužinočiau jūsų vardą).
Mojavau savo dalyvio kortele gal kelias minutes, bet robotas taip jos ir nesuprato. Gaila. Būtų labai įdomu, kaip būtų susintezavęs ir ištaręs lietuvišką vardą.
Galiausiai spjovus į identifikaciją (bet pavyko nors nurodyti savo lytį) ir roboto krūtinėje įtaisytoje planšetėje paspaudžius „Next“, galiausiai pasiekiau menamos parduotuvės asortimentą.
– Dear sir, what kind of shoes do you want – sport shoes or fancy shoes? (liet. Gerbiamas pone, kokių batų norėtute – sportinių batelių ar prabangių batų?
– Fancy ones. (liet. prabangių)
– Sport shoes? OK, here we go. (liet. sportinių batų? Gerai, pažiūrėkim).
Krūtinėje nušvitus vienam batų modeliui, besiskiriančiam tik spalvomis, robotas tęsė apklausą vėl:
– What color of this model do you prefer? White ones? Brown ones? Grey ones? (liet. Kokios spalvos modelio norėtumėte? Baltų? Pilkų? Rudų?)
– Brown ones. (liet. rudų).
– I’m sorry, sir, but it seems we don’t have grey ones. (liet. Man labai gaila, bet neturime pilkų).
– Brown ones! Brown! (liet. Rudų! Rudų!)
– OK, sir. What size do you want? (liet. Gerai, pone. Kokio dydžio norėtumėte?), – ir ant krūtinės užsižiebė lentelė su dydžių sąrašu.
– Forty four. (liet. keturiasdešimt ketvirto)
– Tirty two it is then, sir. (liet. supratau, pone – trisdešimt antro).
Toliau per juoką jau nebegalėjau tęsti, bet priėjęs „SoftBank“ ir išklausęs istoriją, taip pat pradėjo šypsotis – ir paaiškino: čia, renginyje, kur didelis triukšmas ir daug balsų, robotui suprasti ne tik ką pasakė pašnekovas, bet ir kurie žodžiai yra pašnekovo, o kurie – kito šalia jo stovinčio asmens.
Bet man jau įdomu, kaip visa tai bus implementuota Lietuvoje.
Tai - pirmoji pasakojimo dalis. Antrojoje dalyje papasakosime apie oro taksi, naująjį „Huawei“ nešiojamąjį kompiuterį, telefoną su dvigubu ekranu. telefoną su 16 000 mAh akumuliatoriumi ir kitokis įdomybes iš „Mobile World Congress 2018“.
