„Vienas didžiausių iššūkių verslams, susijusiems su kriptovaliutomis ir blockchain technologija, yra atrasti klientų. Mat nors apie kriptovaliutas žino keturi iš penkių lietuvių, mažuma tai deklaruoja atvirai, ir tik keli procentai patys turi virtualių pinigų. Taigi atrasti juos yra nelengva užduotis. Todėl užsakėme specialų tyrimą, kuris padėjo mums atskleisti, ką mėgsta ir kuo domisi lietuviai, kuriems aktualios kriptovaliutos“, – sako kriptovaliutų prekybos platformos „Luno“ vadovė Rytų Europos regione Magdalena Gołębiewska.
Tyrimas parodė, kad vienas didžiausių šių žmonių pomėgių yra siaubo filmai – juos žiūri kas šeštas (17 proc.) kriptovaliutomis besidomintis lietuvis.
Kaip ir daugelis žmonių, jie taip pat mėgsta klausytis muzikos. O jei reiktų išsirinkti vieną muzikos žanrą, tai būtų šokių muzika, kuri patinka maždaug penktadaliui tyrimo dalyvių.
Išsprendę reikalus su bitkoinais ir kitomis virtualiomis valiutomis, vakarus ir savaitgalius šie lietuviai leidžia žiūrėdami serialus ir TV laidas, tokias kaip „Aukščiausia pavara“ („Top Gear“), „Kalėjimo bėgliai“ („Prison Break“), „Vikingai“ („Vikings“) ar „Sostų karai“ („Game of Thrones“).
„Trumpai sakant, jei jums patinkanti mergina ar vaikinas domisi kriptovaliutomis ir norite ją ar jį nustebinti, nusiveskite į kino teatrą pasižiūrėti siaubo filmo. Po jo galite užsukti į naktinį klubą pašokti, o vakare patogiai įsirangę prie televizoriaus pažiūrėti gerą serialą. Kalbant rimčiau, tai yra būdai ir platformos, kurias naudojant yra didžiausia tikimybė pasiekti šią auditoriją“, – teigia M. Gołębiewska.
Beje, nors dauguma (88 proc.) kriptovaliutomis besidominčių lietuvių yra vyrai, kurie domisi sportu, technologijomis ir azartiniais lošimais, šį pomėgį turinčios merginos nėra prisirišusios prie kompiuterių. Jos išsiskiria domėjimusi madomis (tuo domisi trečdalis šių merginų, arba maždaug tris kartus daugiau nei Lietuvos vidurkis), taip pat joms patinka gaminti maistą (dukart daugiau už Lietuvos vidurkį) ir aktyvus gyvenimo būdas (jį propaguoja 43,6 proc. merginų).
Bendrovės „Metricso“ atliktame tyrime buvo išanalizuota per 1,5 mln. veiksmų socialiniuose tinkluose, kuriuos atliko 24,6 tūkst. skirtingų vartotojų iš Lietuvos. Jo metu buvo naudojama anonimiška statistinė socialinių tinklų vartotojų informacija.
