Ne itin mėgstu vasarą, nes kai šalta, papildomai apsirengti visada gali, o kai karšta – pas mus miestuose nudizmas, deja, dar netoleruojamas, todėl bet vieną rūbų sluoksnį dėvėti kaip ir privaloma. O ką, jei net ir su vienu sluoksniu per karšta?
Žinoma, tą rytą prisiminęs vasarą, prisiminiau ir gudrų pamokymą iš sodybos kaimyno, kuris yra ne tik profesionalus ūkininkas žemdirbys, bet dar ir tikrai praktiškas žmogus.
– Kai tep karšt’ kap šendy, aš pajim’ tuščę koląs bambalį, vandęns pripil’, užšaldą šaldytuvį i pastatau pryš ventiliatarių. Da geriau – du bambąl'!
Nebandėt? Pabandykit! Aš ne veltui sakau, kad tas kaimynas – praktiškas žmogus. Tai yra fantastiškas sprendimas – ir jis tikrai veikia.
Be matot, aš pats – miesčionis. Ir toks inžinerinis sprendimas gal ir visai nieko sodyboje, bet namie mieste ar biure apsistatyti užšaldytais „Coca cola“ buteliais – na, kažkaip ne lygis. Jei esi vienas – gal dar dar, bet šiaip jau visą dizainą, fengshui ir kitus hipsteriškus terminus ardo.
Todėl kažkada čia internete iššokus patraukliai nupieštai tokio daikto kaip „Arctic Air Evaporative Air Cooler“ reklamai, nusprendžiau surizikuoti. Nes, na, nupiešta gražiai, kaina – nelabai didelė, pavadinimas – įkvepiantis, klimatas – šyla, o pragaištingoji vasara – artėja.
Plastmasė ir popierius
Užsakiau kaip tik laiku, nes siuntinį gavau kaip tik per pirmąją šių metų karščio bangą – o dabar namie palaimingai drybsau tikrai gana arktiškame vėjelyje. Taigi, kas čia per stebuklinga technologija?
Technologija, tiesą sakant, visiškai paprasta – ir jei uždaroje (nešildomoje) erdvėje kada nors džiovinote skalbinius, su tokiu efektu tikrai būsite susidūrę.
„Arctic Air Evaporative Air Cooler“ – tai toks plastikinis 20x20x25 cm kubas, kurio vienoje nugarėlėje – ventiliatorius, per vidurį – specialus, bet neįmantrus filtras, o kitoje nugarėlėje, t. y. priekyje – na, vieta, iš kur pučia jau pakeistas oras. Viename šone dar integruotas bakelis, į kurį reikia pilti vandenį. Ir dar LED lemputė, kuri gali žėrėti įvairiomis spalvomis. Įtariu, nelemtoji ir sudaro nemažą dalį įrenginio kainos, atsiprašant.
Bet visas triukas yra filtre. Ne veltui paminėjau džiovinamus skalbinius. Juk turbūt pastebėjote – jei padžiaunate dar pakankamai drėgnus skalbinius nešildomoje patalpoje – patalpa atvėsta. „Arctic Air“ vėsintuvas yra sumažinta to paties proceso kopija: jo filtras yra padarytas iš juostomis sukarpyto filtrinio popieriaus (turbūt net ir tas pats, kuris naudojamas kavos filtruose), kuris užpildžius bakelį vandeniu, sudrėksta ir įsodrina išpučiamą orą drėgme. Tiesą sakant, kažkas panašaus, jei už (ilgais dryžiais sukarpytos) džiūstančios paklodės pastatytumėt galingą ventiliatorių.
Kodėl ir kaip tai veikia
Be abejo, smalsu, kaip visa tai paaiškinti moksliškai, todėl kreipiausi į pirmą galvon šovusį žmogų, kurio specializacijoje yra žodžio dalis „fizika“ – į astrofizikos daktarą Kastytį Zubovą. Ačiū jam, kad šįkart sutiko paaiškinti ne tik dangiškus, bet ir labai žemišką klausimą.
„Viską lemia oro drėgmė. Drėgnas oras efektyviau surenka šilumą, nei sausas. Kadangi oro temperatūra žemesnė, nei tavo kūno, tai jei paprastas oras tave tiesiog vėsina, tai drėgnas tai daro sparčiau. Jei oras būtų šiltesnis už tavo kūno temperatūrą, efektas gautųsi priešingas (sausa ir garinė pirtys)“, – paaiškino dr. K.Zubovas.
Taigi, kas įdomu – toks daiktas iš tiesų nevėsina pačios patalpos oro. „Aplink tavo kūną yra šiltesnio oro aureolė, atsirandanti dėl to, kad tu šildai aplinkinį orą. Drėgnas oras tą aureolę sumažina, nes geriau sugeria tavo skleidžiamą šilumą“, – teigė mokslininkas. Tai patvirtina ir mano paties pastebėjimai naudojantis „Arctic Air Ten Kažkaip Ir Taip Toliau“: kambario temperatūra yra tokia pati, bet jei oro srovę nutaikai į save, tau – gerokai vėsiau. Idealus sprendimas, jei kambaryje yra dar kas nors, kam šiluma šiaip jau labai patinka.
Tai ar verta?
Kiek toks dalykas kainuoja – dabar tiksliai net nežinau. Pasirodo, pirkau už daugmaž daugmaž 50 eurų, bet suvedęs produkto paiešką į „Google“, dabar randu pasiūlymų ir už 30 eurų. Sezoninė nuolaida? Turbūt.
Tačiau nemenkas šio įrenginio privalumas – jis maitinamas tradiciniu kompiuteriniu USB-MicroUSB kabeliu, kurio storąjį galą tenka kišti į telefono kroviklio „galvą“, o galbūt kompiuterio USB lizdą. Tai – nemažas privalumas, nes įrenginys gali veikti ir nuo išorinio maitinimo baterijos, tad „Arctic Air“ galima naudoti ir ten, kur pati elektros instaliacija net nėra privesta. Ir beje, įrenginio energetinis efektyvumas visai neblogas – štai šiandien vėsintuvas 8 valandas buvo maksimaliu galingumu pajungtas nuo 20 000 mAh išorinės baterijos – ir jos energijos atsargų vis dar yra šiek tiek likę.
Tačiau kalbant apie išlaidas – įrenginio filtras, žinoma, neamžinas. Sako, jo turi pakakti pusei metų – bet aš čia labiau pesimistas. Patys filtrai internete kainuoja apie 9 eurus, bet turbūt daug pigiau būtų kur nors susirasi to kavos filtrų popieriaus ir išsimatavus filtro rėmus, pačiam susikarpyti bei susimontuoti (nes filtro rėmas – plastmasinis, tad ko gero daugkartinis). Nes pačiame filtre ten nieko gudraus nėra: rėmelis, į kurį sukištas sukarpytas popierius, kurio apačia mirksta vandenyje – ir tiek.
Tiesą sakant, patį vėsintuvą galima dekonstruoti į visišką paprastą schemą: ant įprasto ventiliatoriaus užmeti kokį (švarų!) skudurą, kurio galas mirktų vandenyje ir nuo to įdrėktų visas – o tada jau propeleris link jūsų gintų vėsų drėgną orą. Bet vis dėlto gal nerekomenduočiau eksperimentuoti b8tent taip – nes ten visokia elektros izoliacija, ir visa kita.
Tad nuosprendis – ne, 50 eurų toks daiktas tikrai nevertas. Abejonių kyla ir dėl trisdešimties, bet jei vis dėlto nesate auksarankis ir platinamintis inžinierius, galintis apskaičiuoti, koks turi būti korpusas ir apatinio baseino gylis, kad vanduo iš bako tik drėkintų filtrą, o ne užsemtų pučiantį propelerį – gal tada tiesiog verta būtų pasiieškoti kokio pigesnio klono.
Arba žinoma, visada lieka užšaldytas plastikinis „bambalys“, pastatytas prieš ventiliatorių. Šitie tai visada ir be jokių trikdžių veikia. Ir dar pigūs!
