Istorija
Laikoma, kad pirmasis išmanusis laikrodis atsirado 1998-aisiais, tai – Japonų bendrovės „Seiko“ sukurtas įrenginys „Ruputer“. „Laikrodis turėjo dviejų colių skersmens ekraną, galimybę žaisti žaidimus, peržiūrėti užrašinę ir naudotis skaičiuotuvu. Pirmieji išmaniaisiais laikrodžiais vadinti įrenginiai buvo valdomi ne liečiamu ekranu kaip dabar, o svirtelėmis ir mygtukais, esančiais ant paties laikrodžio“, – pasakoja „Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse Justė Karpavičiūtė.
Taigi galime matyti, kad per 22 metus išmanieji laikrodžiai smarkiai patobulėjo – gamintojams siekiant atliepti vartotojų poreikius, išmanieji laikrodžiai buvo pildomi sveikatos sekimo, sporto funkcijomis, atsirado atšakinių produktų tokių kaip sporto ir sveikatos sekimo apyrankės.
„Atsiradus pirmajam išmaniuoju laikrodžiu vadintam įrenginiui, tuomet turbūt retas galėjo įsivaizduoti, kad laikrodis galės sekti pulsą, deguonies kraujyje lygį, matuoti sporto efektyvumą, skaičiuoti žingsnius ir turės neįtikėtino galingumo procesorius“, – svarsto specialistė.
Ji pastebi, kad šiomis dienomis gamintojai siūlo didelę paletę skirtingų įrenginių – nes ir žmonių poreikiai yra labai įvairūs. „Kai vieniems pakanka paprastų išmaniųjų apyrankių, kitiems norisi prabangaus ir išskirtinio dizaino, itin patvaraus išmaniojo laikrodžio – kaip pavyzdžiui „Huawei Watch GT 2 Pro“, kuris turi safyro stiklą; medžiagą, Moso kietumo skalėje įvertintą 9 balais iš 10“, – pasakoja įmonės atstovė.
Norint suprasti, ką tai reiškia, vertėtų žinoti, kad tvirčiausias gamtoje randamas deimantas gali pasiekti 10 balų, o pramonėje naudojami stiklo paviršiai siekia tik 6-6,5 balo. „Tad tie, kas ieško išskirtinumo ir ilgalaikiškumo, renkasi prabangesnius įrenginius, tačiau ir pigesni – tokie kaip naujausias „Huawei“ išmanusis laikrodis „WatchFit“ – yra itin populiarūs. Jie kainuoja mažiau, yra pagaminti iš paprastesnių medžiagų, tačiau turi daug naudingų sporto ir sveikatos sekimo funkcijų“, – aiškina J.Karpavičiūtė.
Kas svarbu renkantis laikrodį?
„Huawei“ atstovė rekomenduoja, kad pirmiausia dėmesį reikėtų kreipti į baterijos veikimo laiką – nes juk nesinori laikrodžio krovimu rūpintis kasdien. „O laikrodžių rinkoje yra visokių – vieni tarp pakrovimų veikia vos dieną, kiti – 3-5 dienas, bet norintiems nesukti galvos apie laikrodžio bateriją, galima rinktis ir 2 savaites tarp įkrovimų veikiantį išmanųjį laikrodį, kokie yra „Watch GT“ serijos laikrodžiai“, – pasakoja J.Karpavičiūtė.
Ji nurodo, kad „Huawei GT“ serijos laikrodžių baterija veikia iki 2 savaičių vienu įkrovimu, ir tai yra viena ilgiausiai veikiančių laikrodžių baterijų rinkoje. „To pasiekiame į laikrodžius diegdami savą operacinę sistemą „Lite OS“, kuri yra specialiai pritaikyta mūsų laikrodžių „Kirin A1“ procesoriui, todėl naudoja nedaug baterijos. Be to, GT serijos išmanieji laikrodžiai ilgiau tarnauja ir dėl pažangios „Bluetooth“ technologijos, laikrodis nenaudoja LTE ar WiFi standartų, kas irgi taupo bateriją, – aiškina „Huawei“ atstovė.
Anot jos, taip pat verta įvertinti, ar laikrodis pagamintas iš patvarių medžiagų, ar bus ilgaamžis, koks yra laikrodžio ekrano stiklas, ar neteks jam papildomai pirkti plėvelių, saugančių nuo įbrėžimų.
„Žinoma, svarbu ir laikrodžio dizainas – jei norime jį segėti kasdien, o darbe turime rengtis oficialiai, sportinės išvaizdos išmanusis laikrodis, tikėtina, netiks, tad reikėtų rinktis, kuris ne tik atliks reikiamas funkcijas, bet ir įsilies į kasdienį aprangos stilių – tiks ir sportui, ir oficialiems susitikimams“, – svarsto specialistė.
Programėlės
Išmanieji įrenginiai neatskiriami nuo programėlių, tačiau visų gamintojų išmanieji laikrodžiai šiame fronte smarkiai nusileidžia išmaniesiems telefonams. Kodėl taip yra ir ar tikėtina, kad situacija pagerės?
J.Karpavičiūtė teigia, kad šiuo metu didžiausias „Huawei“ prioritetas ir pagrindinė strateginė kryptis yra įrenginių ekosistema, kurią įmonė vadina „1+8+n“, kur 1 – išmanusis telefonas kaip ekosistemos epicentras, 8 – skirtingi „Huawei“ kuriami įrenginiai – tokie kaip išmanieji laikrodžiai – ir n – visi kiti įrenginiai, prie kurių gali jungtis kuriamos technologijos.
„Strategijos esmė – sukurti tobulai veikiančią ekosistemą, kurioje visi įrenginiai veikia kaip vienas, į tai neįdedant jokių papildomų pastangų. Tai yra, laikrodis jungiasi prie išmaniojo telefono, ausinių, ateityje – ir nešiojamojo kompiuterio ar kitų įrenginių. Tokia ekosistema jau šiandien veikia, tačiau yra nuolat tobulinama ir plėtojama, o aplikacijos – vienas ekosistemos komponentų, kuriuo visi įrenginiai ateityje dalinsis, tad situacija su programėlėmis išmaniuosiuose laikrodžiuose tikrai gerės“, – prognozuoja įmonės komunikacijos vadovė.
Taip pat ji priduria, kad ateityje „Huawei“ teiks atsiskaitymo už prekes paslaugas galimybę, kaip mokėjimo priemonę naudojant išmanųjį laikrodį.
Ateitis
Kalbant apie netolimos ateities išmaniųjų laikrodžių funkcines kryptis, J.Karapvičiūtė pasakoja, kad galima tikėtis, jog išmanieji laikrodžiai kuo toliau, tuo plačiau pradės naudoti somatosensorinę žmogaus sistemą.
„Pavyzdžiui, laikrodis pradės reaguoti į raumenų susitraukimus, nervų impulsus, taps valdomas rankų gestais. Tai leis dar geriau rūpintis savo sveikatos būkle pasitelkiant išmaniuosius dėvimus įrenginius: atpažinti, pastebėti sveikatos būklę ir informuoti apie nuokrypius“, – aiškina „Huawei“ atstovė.
Bet pafantazuokime. Kaip galėtų atrodyti išmanusis laikrodis po kelerių metų ar net ir dešimtmečio? Holograma vietoje ekrano? Stereo garsiakalbis, prilygstantis nedidelei namų garso sistemai? Kombinuotas įsikrovimas nuo vartotojo kūno šilumos, judėjimo ir Saulės šviesos? Veikimas 7G ryšiu?
„Na, holograma įmanoma – bet kiltų daug klausimų dėl žmogaus privatumo, įsivaizduokime, kad ekranas atvaizduotas kaip holograma – juk visi aplinkui tokiu atveju matytų jūsų ekraną“, – perspėja J.Karpavičiūtė. – Kalbant rimčiau, visi pokyčiai ir tolesnis laikrodžių vystymas priklausys nuo vartotojų poreikių – žinoma, galime tikėtis didžiulės pažangos sveikatos būklės stebėjimo priemonėse, kurios bus diegiamos į laikrodžius – kaip ir minėjau, laikrodžiai, tikėtina, reaguos ne tik į pulsą ar deguonies kiekį kraujyje, bet ir į raumenų veiklą, susitraukimus, nervinius impulsus“.
Pasak technologijų įmonės atstovės, greta sveikatos funkcijų svarbu ir tai, kad kuo toliau, tuo labiau visi įrenginiai tampa bendromis sistemomis, lengvai sąveikaujančiomis tarpusavyje, trinančiomis ribą tarp realaus ir virtualaus pasaulių.
„Tad kartu su kitų išmaniųjų įrenginių tobulėjimu, laikrodžiai taps bendra išmanios visumos dalimi – ne tik valdymo prasme, bet ir duomenų perdavimo aspektu, bus susieti su debesijos duomenimis, leis valdyti ir atvaizduoti laikrodyje informaciją, kuri yra debesijoje ar kituose įrenginiuose“, – sako specialistė.
Anot jos, žinoma, pokyčiams įtaką darys ir bevielis ryšys – dabar kalbame apie 5G, vėliau bus ir 6G, ir 7G, – tačiau tada jau tikėtina nekalbėsime apie tai, kaip veikia išmanusis laikrodis ar išmanusis telefonas – kalbėsime, kaip veikia technologijos visos kartu ir gyvensime visai kitoje technologijų realybėje, kurią šiandien įsivaizduoti dar sunku taip pat, kaip 1998-aisiais žmonėms buvo sunku įsivaizduoti, kaip gyvensime 2020-aisiais.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Huawei“.
