Ką darai, jei turi žymų įdirbį auštosiose technologijose, iki šiol kūrei toli konkurentus aplenkiančius produktus, bet dėl ekonominių karų nebeturi galimybės to daryti (ar bent daryti tokiu mastu, kaip darei iki tol?)
Gali arba pasiduoti – arba permesti savo žinias, idėjas ir pajėgumus į kitos produktų kategorijos vystymą – ir čia vėl bandyti tapti lyderiais. Būtent tokį variantą ir pasirinko „Huawei“, kurie Europoje ir JAV faktiškai prarado išmaniųjų telefonų rinką, bet, panašu, rimtai ėmėsi išmaniųjų laikrodžių.
Liepos pradžioje Lietuvoje pradėta prekiauti naujausios kartos „Huawei Watch“ laikrodžiu – „Huawei Watch 3“ ir „Huawei Watch 3 Pro“. Šįkart pakalbėkime apie pastarąjį.
Besikeičianti išmaniųjų laikrodžių paskirtis
Kažkada, kai tik išmanieji laikrodžiai pradėjo aktyviau skverbtis į vartotojų kasdienybę, tiksliausias jų apibūdinimas buvo „papildomas išmaniojo ekranas“. Na, kad nereikėtų trauktis telefono iš kišenės, o galėtum pasižiūrėti naujausią informaciją išoriniame ant riešo dėvimame ekrane.
Nes tai ir buvo tuometinė pagrindinė išmaniųjų laikrodžių funkcija – perduoti tai, kas yra išmaniajame telefone: pranešimus (angl. notifications), žinutes. Kiek vėliau atsirado ir šiek tiek biometrijos: vartotojo pulsas, net miego stebėjimas, dar šis bei tas.
Tačiau nuo tų naivių laikų viskas gerokai pasikeitė: išmanusis laikrodis šiandien tampa savarankišku ir dar vienu galingu, o dar ir visokių papildomų jutiklių prikištu mikrokompiuteriu, prie kurio teikiamų patogumų pripratus, atsisakyti jo suteikiamo komforto jau visiškai nebesinori.
Išvaizda ir jausmas
„Huawei Watch 3 Pro“ – maloniai masyvus: tiek dydžiu, tiek svoriu. Ir taip, jau teko išgirsti komentarų, kad smulkesnėms rankoms jis per didelis. Bet tokioms galima pasiūlyti paprastą „Huawei Watch 3“ – ne „Pro“.
Tik ištrauktas iš dėžutės, atrodo labiau tinkantis prie kostiumo, nei prie aktyvaus sporto aprangos: solidžiai atrodantis rudas odinis dirželis, klasikinės išvaizdos laikrodžio korpusas iš titano su dviem mygtukais – tiksliau, vienu mygtuku ir klasikinio laikrodžio karūnėle (prisukimo rankenėle).
Kuri, beje, šiuos laikrodžiuose pirmąkart naudojama ir navigacijai. Žinote tą „Samsung“ išmaniųjų laikrodžių navigaciją, kur sukinėjant žiedą aplink ciferblatą, vaikštai po meniu? Tai va, panašiai veikia ir ši karūnėlė: ją sukiojant, galima nardyti po laikrodžio meniu ir programėles, aukštyn ir žemyn, o taip pat – priartinti ar atitolinti, pavyzdžiui, vaizdą žemėlapyje.
Ar tai stilinga? Taip. Ar tai patogu? Matyt, kaip kam. Nes net jau man tai galbūt įpročio reikalas, tačiau tiesiog braukant pirštu per ekraną naviguoti po laikrodį ir greičiau, ir įprasčiau. Nors taip, artinti/tolinti vaizdą karūnėle tikrai patogiau, nei spaudant virtualius mygtukus.
Bet pirmas dalykas, ką padariau išsikrapštęs laikrodį iš dėžutės – pasikeičiau dirželį iš odinio į plastikinį (nes į ežerą ar mišką lendu nepalyginamai dažniau nei dėviu kostiumą). Ar nuo to laikrodžio išvaizda pasikeitė? Taip, bet irgi į gerąją pusę: jis vis tiek atrodė solidžiai, bet jau ir pakankamai sportiškai. Na o titano korpusas ir safyro stiklas atlaikė ir netyčinius užkliuvimus už durų staktos, ir vožtelėjimą irklu – taip sakant, bandymus išlaikė ir nelaboratorinėmis sąlygomis.
O taip pat „Watch 3 Pro“ turi krūvas skaitmeninių ciferblatų (angl. watch face) – ir klasikinių, ir sportiškų, ir „geekiškų“, ir retromaniškų, ir dar visokiausių, kurių per pogramėlę galima prisirankioti iš parduotuvės – tik deja, dauguma jų yra mokami.
Ką moka „Huawei Watch 3 Pro“
Be standartinių pranešimų ir žinučių perdavimo, šiems laikams jau įprasto pulso, miego, kraujo įsotinimo deguonimi (SPO2) matavimo, barometro ir kompaso, GPS modulio, laikmačio, chronometro, ir viso kito, ką turėjo antrosios kartos modeliai, „3 Pro“ išmoko matuoti dar ir temperatūrą.
Tiesa, reikia patikslinti – odos paviršiaus temperatūrą. O ji tuo tos, kurią įprastai matuoja daktarai ir pagal kurią jau sprendžiame, kad laikas gerti koldreksą, kaip parodė paties atlikti bandymasi, skiriasi per daugmaž 2,5 laipsnio.
Iš dar pravarčių dalykėlių atsirado diktofono programėlė.
Bet pagrindinis skirtumas – „3 Pro“ (ir paprastas „Watch 3“) jau veikia naujos „Huawei“ operacinės sistemos – „Harmony OS“ pagrindu. Ir laikrodis jau turi sau dedikuotą programėlių parduotuvę. Kuri kol kas gal ir nepasižymi programėlių gausa (o jau ypač – paieškos patogumu. Įsivaizduojate, kaip ten tenka suvedinėti raktažodžius virtualia klaviatūra 1,43 colio (3,6 cm) įstrižainės ekranėlyje?), bet vis dėlto žymi programėlių augimo potencialą.
Taip pat nemenka naujovė – „3 Pro“ jau gali veikti ne tik kaip išmaniojo telefono laisvų rankų įranga (t. y. turi garsiakalbį ir mikrofoną), bet jau palaiko ir eSIM, t. y. gali priimti ir vykdyti skambučius (o taip pat SMS) be išmaniojo telefono. Tiesa, Lietuvoje veikia dar ne su visais mobiliojo ryšio operatoriais, nors nuo rugpjūčio situacija jau lyg ir žada keistis.
Iš ankstesnių modelių laikrodis paveldėjo ir daugiau nei 100 sporto režimų – su visais pilvo šokiais, baletu, lanko sukimu, smiginiu, aitvarų leidimu, lazeriniu šratasvydžiu ir kitais šypseną keliančiais dalykais. Kam tiek reikia? Taip, man pati pirma mintis irgi buvo tokia, bet iš smalsumo perbėgus per visą sąrašą, teko pripažinti, kad idėja ne tokia jau ir bloga: pats turiu ir lanku šaudančių draugų, ir besifechtuojančių, ir jie turi galimybę savo mėgstamą sporto rūšį atrasti ir šiame laikrodyje,
BET KREPŠINIO VISAME TAME SĄRAŠE IKI ŠIOL DAR NĖRA!
Užtat laikrodį galima kažkiek valdyti gestais. Tarkime, atsiliepti į skambutį galima laikant ranką horizontaliai ir sugniaužiant bei atleidžiant kumštį. Tiesa, tam reikia kiek pasitreniruoti – ir iš šono atrodai kaip koks Haris Poteris, neaiškiai mostaguojantis rankomis – bet kai kuriose situacijose tai visai patogu.
Gamintojai taip pat teigia, kad laikrodis atpažįsta, jei jo nešiotojas parkrenta – ir yra pasiruošęs susisiekti iš anksto numatytais kontaktais. Bet kažkaip per visą testavimo laikotarpį taip ir nenusidrėbiau, o ir patogiai kur nukristi neradau kur, kad galima būtų patogiai išbandyti – tad belieka tikėti gamintojų pažadu.
Telefone taip pat veikia virtualus asmeninis „Huawei“ asistentas. Bet kadangi jis veikia tik anglų (na ir matyt kinų) kalbomis, o kalbant lietuviškai, suveikia visiškai atsitiktinai, netrukus jį išjungiau. Nors taip, į klausimą, kiek dabar šilumos ar panašiai, pataikydavo atsakyti.
Na ir beveik baigiant vardinti laikrodžio privalumus – gamintojai giriasi, kad į „3 Pro“ sumontavo patobulintą, daug tikslesnį GPS modulį. Ar pastebėjau kokį skirtumą nuo „GT 2 Pro“? Jei atvirai, tai ne – ir ankstesnėje kartoje GPS bent jau man veikė be priekaištų.
Energija
Na o didžiausias laikrodžio privalumas, be abejo – baterijos veikimo laikas.
Nesuprantu, kaip žmonės gali naudoti laikrodį, kurį reikia krauti kas dieną ar dvi. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl nuo vaikystės nemėgau rankinių laikrodžių (nepamiršti prisukti kas dieną? Ir dar daugmaž tuo pačiu metu? Jūs ką?). Tada dar nesupratau, bet matyt nujaučiau – prietaisas turi tarnauti vartotojui, o ne atvirkščiai.
Kalbant apie bateriją, jau keli ankstesni „Watch GT“ modeliai ištverdavo iki dviejų savaičių. „Watch 3 Pro“ ištveria... dvejopai: arba iki daugmaž 5 dienų (bandymai parodė – apie 4,5 dienos) maksimaliu išmaniuoju (su įjungtu nuolatiniu pulso, SPO2, temperatūros matavimu ir t.t.) režimu – arba iki trijų savaičių „ultra“baterijos režimu (tiesą sakant, dėl to ši apžvalga tiek ir užtruko: norėjau išbandyti, ar taip tikrai ištempia žadėtąsias tris savaites. Tai taip – faktiškai ištempia. Nors paskutines dvi dienas didelio psichologinio komforto, matant tuos kelis kybančius baterijos įkrovimo procentus, ir nebuvo).
Tačiau įdomus dalykas dėl to „ultra“ režimo. Tie, kas su tokiu susidūrę telefonuose, yra patyrę, kad jis reiškia, jog veiks tik kelios bazinės išmaniojo telefono funkcijos ir programėlės – skambučiai ir žinutės, dar koks žadintuvas. Tad kažko panašaus tikėjausi ir laikrodyje – tačiau visiškai be reikalo.
Galima sakyti „Watch 3 Pro“ „ultra“ baterijos režimas veikia daugmaž tiesiog kaip ankstesnių modelių įprasti režimai. Taip, įsijungia gana nykiai atrodantis laikrodžio ciferblatas, kurio neturi galimybės pasikeisti, tačiau laikrodis ir toliau matuoja žingsnius, pulsą bei miegą, fiksuoja sportavimą, galima išsimatuoti SPO2, stresą, temperatūrą, pasižiūrėti orus (bet ne prognozes), veikia žibintuvėlio funkcija, galima valdyti žadintuvus.
Tiesiog dingsta didžioji dalis programėlių, ir ne visi matavimai veikia nuolat (bet žingsniai, pulsas ir miego stebėjimas veikia).
Tiesa, įdomus pastebėjimas – norint iš „ultra“ režimo grįžti į įprastinį išmanųjį, faktiškai tenka perkrauti laikrodį.
Na o kaip su išmaniuoju režimu? Taip, juo patogu ir smagu naudotis, bet vis dėlto jis bateriją siurbia kaip reikiant – laikrodžiui veikiant šiuo režimu, krauti jį reikia daugmaž kas keturias su puse dienos. O tai – bent jau man – yra nemenkas diskomfortas.
Na o kalbant apie įkrovimą – pakuotėje pridedamas naujas kroviklis (priešingai nei ankstesnių laikrodžių pakuotėse – ne laidas ir kroviklis atskirai, o iškart kroviklis su primontuotu laidu), nors įkrovimas veikia ir ankstesnių modelių krovikliais. Taip pat laikrodį galima įkrauti „Qi“ standarto bevieliu krovikliu ar „atvirkštinį krovimą“ (angl. reverse charge) palaikančiu įrenginiu (pvz. telefonu).
Tiesa, dar skelbiama, kad kraunant originaliu „GT 2 Pro“/“3 Pro“ krovikliu, per 10 min įmanoma įkrauti tiek, kad laikrodis veiktų 20 valandų. Bet turiu prisipažinti, šito dar nespėjau išbandyti.
Trūkumai
Pakalbėjome apie „Watch 3 Pro“ privalumus, bet pakalbėkime ir apie trūkumus.
Pirma – tai jau yra „Harmony OS“ įrenginys, ir toks įspūdis, kad su „Android“ jis bendrauja jau daug sunkiau. Pavyzdžiui, nebėra telefono kameros valdymo per laikrodį, kai laikrodis tampa nuotoliniu pulteliu. O tai buvo tikrai patogu – kai kam galbūt daryti didesnės žmonių grupės asmenukes, o man asmeniškai – paukščių fotografavimui buitinėmis sąlygomis: pastatai telefoną prie paberto lesalo, atsitrauki saugiu atstumu, kad plunksnuočiai tavęs nematytų, ir patogiai sau pliauškini.
Antra, kažkodėl dingo žadintuvų valdymas programėlėje telefone, dabar tai įmanoma tik pačiame telefone. Atrodo smulkmena, bet nepatogu – viena ranka, mažyčiame laikrodžio ekrane, prieš einant gulti ar prabudus naktį ir persigalvojus naktį.
Trečia, kažkodėl nėra galimybės susiprogramuoti „netrukdymo režimo“ (angl. schedule „Do not disturb“), jį reikia išjunginėti ir įjunginėti kiekvieną kartą atskirai. Labai, labai nepatogu – nes labai lengva pamiršti, o dėl to rizikuoji arba būti užpiltas kokiomis nesvarbiomis žinutėmis sau pasidovanotu ramybės laiku, arba gresia praleisti ką nors svarbaus darbo metu, jei pamiršti išjungti netrukdymo režimą.
Ketvirta – palyginus su antrosios kartos „Watch GT“ laikrodžiais, stipriai suprastėjusi orų programėlė: nebeliko Mėnulio patekėjimo ir nusileidimo laikų, taip pat potvynių laiko (tai kas, kad Lietuvoje potvyniai nevyksta. Užtat įdomu keliaujant, ir šiaip – vartotojai ne tik Lietuvoje gyvena), ir pati jis vizualika smarkiai suprimityvinta.
Penkta – laikrodis suporuojamas ir valdomas per programėlę programėlę „Huawei Health“, ir bent jau šio laikrodžio testavimo metu „Google Play“ buvusi programėlės versija yra per sena, tenką ją siųstis iš oficialaus puslapio – tad jei iki šiol tai nepadaryta, telefone tenka iš trečiųjų šalių (šiuo atveju – pačių „Huawei“) diegtis „Huawei App Store“ programėlių parduotuvę arba vien pačią „Huawei Health“ programėlę. Kas saugumo prasme stipriai erzina (nors šiuo atveju turėtų būti saugu – sunku būtų patikėti kad „Huawei“ rizikuotų savo įvaizdžiu ir investicijomis siūlydama nesaugų produktą – svarbu tik nepamiršti po visko užverti kanalą programėlių instaliacijai iš trečiųjų šalių).
Šešta – „Watch 3 Pro“ miego atpažinimas yra ganėtinai sąlyginis. Panašu kad laikrodis nesugeba atpažinti, ar vartotojas miega, ar tik ramiau guli - svarbu, kad jis nejunginėtų paties laikrodžio ar telefono, ar nesikeltų iš lovos. Tą patyriau vieną naktį paežerės stovyklavietėje, kai atsigulus apie vidurnaktį, bet dėl nenugalimos kaimynų meilės muzikai prasivarčius miegmaišyje iki daugmaž ketvirtos ryte ir atsikėlius apie devintą, laikrodis išdidžiai pranešė, kad miegojau visai neblogai - aštuonias valandas, tik kažkaip buvau keturis kartus prabudęs. Realybėje tie keturi kartai buvo, kai įsijungdavau laikrodį pasižiūrėti, kelintą valandą iš eilės tie muzikalieji kaimynai girtais balsais traukia „Kunigundą“.
Specifikacijos
Jei kam svarbu skaičiukai – „Huawei Watch 3 Pro“ turi 48x49,6x14 mm titano korpusą (prie kurio tinka 22 mm pločio dirželis), 1,43 colio (3,6 cm) įstrižainės 446x446 taškų raiškos AMOLED jutiklinį ekraną, padengtą safyro stiklu, pats korpusas sveria 54 g. Laikrodis turi 16 GB vidinės ir 2 GB operatyviosios (RAM) atminties, ličio jonų bateriją, palaikančią iki 10W belaidį krovimą, jame veikia dviejų kanalų A-GPS, GLONASS, BDS, GALILEO, QZSS navigacijos sistemos, akcelerometras, giroskopas, pulso ir SPO2 matuoklis, kompasas, termometras; Wi-Fi 802.11, „Bluetooth“ 5.2, A2DP, LE, eSIM; laikrodyje veikia „Harmony OS“ operacinė sistema.
„Huawei Watch 3 Pro“ kaina – apie 450 eurų.
Nuosprendis
„Huawei Watch 3 Pro“ – tikrai galingas ir plataus funkcionalumo išmanusis laikrodis, dar ir faktiškai pasipildęs trečiųjų šalių programėlių galimybe. Didžiausi įrenginio privalumai – prabangiai atrodantis ir tvirtas dizainas, puikus veikimas. Didžiausi trūkumai – naudojantis maksimaliu laikrodžio funkcionalumu, jo energijos atsargų užtenka mažiau nei 5 dienoms, o taip pat jau nemaža įrenginio kaina.
Žvelgiant į ateitį – „Huawei“ ir telefonuose žengiant „Harmony OS“ kryptimi, laikrodis tikrai puikia įsilies į „Huawei“ kuriamą įrenginių ekosistemą (tą jau pavyko pamatyti demonstracijose, ir apie tai vėliau, tikiuosi, galėsiu papasakoti daugiau), tačiau kiek visa ši ekosistema įsitvirtins Europoje – atskiras klausimas.
Apibendrinant – „Huawei Watch 3 Pro“ atrodo kaip galingas, solidus ir modernus automobilis, bet su dėl įvairių priežasčių įrengtais ribotuvais, ir dar pačiose nepatogiausiose vietose. Potencialas didelis, galimybės – apkarpytos.
Nors iš kitos pusės – net ir dabartinis įrenginio veikimas aplenkia nemažai konkurentų. Bet labai gaila, kad gamintojams tenka daryti kompromisus.
