Muselės vartoja alkoholį, kad nužudytų parazitus

Kai kurie žmonės mano, kad gerdami gali paskandinti savo skausmus. Panašiai elgiasi ir vaisinės muselės Drosophila melanogaster. Tiesa, šių vabzdžių skausmai labiau kūniški nei dvasiniai. Mat jos vartoja alkoholį, kad atsikratytų kūnuose išsiritusių vapsvų lervų, graužiančių jas gyvas.

Vapsvos pajunta, kad alkoholio prisotinta aplinka nelabai tinkama jų lervoms.<br>123rf
Vapsvos pajunta, kad alkoholio prisotinta aplinka nelabai tinkama jų lervoms.<br>123rf
Daugiau nuotraukų (1)

Jonas Cicėnas, specialiai lrytas.lt iš Šveicarijos

Jul 2, 2012, 9:00 PM, atnaujinta Mar 18, 2018, 12:33 PM

Drozofilos gyvena aplinkoje, kurioje pilna alkoholio. Mat jos minta pūvančiais vaisiais, o juose gali būti iki 6 proc. šios medžiagos. Per evoliuciją muselės išvystė tam tikrą atsparumą alkoholiui. Maža to, jis joms gali būti naudingas. Emory Universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad alkoholis – tai ne tik kažkas tokio, ką muselės toleruoja, ar mėgsta – tai ir vaistas nuo parazitų.

Parazitinės vapsvos deda kiaušinius į kitų vabzdžių lervų kūną, taip paversdamos juos gyvaisiais maisto sandėliais savo besivystančioms lervoms. Pastarosios ėda savo šeimininkus iš vidaus o praėjus kiek laiko išsigraužia iš jų mirštančių kūnų į paviršių. Tai tikrai baisi lemtis, todėl muselėms reikėjo kažko griebtis.

Tirdami šį reiškinį mokslininkai maitino museles maistu, kuriame buvo 6 proc. alkoholio. Po to į jų indelius įleido parazitines vapsvas Leptopilina heterotoma. Paaiškėjo, kad šios dėjo triskart daugiau kiaušinių į „blaivias“ muselių lervas nei į „girtas“. Matyt vapsvos pajuto, kad alkoholio prisotinta aplinka nelabai tinkama jų lervoms. Net jei parazitai ir padėdavo kiaušinius, labai nedaug jų lervų išgyvendavo, o net ir išgyvenę turėjo neišsivysčiusius, deformuotus vidaus organus. Taip pat pastebėta, kad muselių lervos tai supranta. Užkrėstos lervos specialiai pasirinkdavo maistą su alkoholiu.

Tačiau ši taktika veikia ne visuomet. Skirtingai nuo Leptopilina heterotoma, kuri parazituoja įvairius vabzdžius, jos artima giminaitė vapsva Leptopilina boulardi deda kiaušinėlius į išskirtinai Drosophila melanogaster rūšį. Pastebėta, kad pastaroji vapsva deda kiaušinius ir į alkoholio prisisotinusias muselių lervas, o jų lervos žymiai geriau toleruoja alkoholį. Vadinasi, vapsvos prisitaikė prie muselių „alkoholizmo“.

Mokslui žinoma ir kitų pavydžių, kai gyvūnai išradingai ginasi nuo parazitų: beždžionės ėda specialius augalus, jei turi kirmėlių, vikšrai dažnai graužia nuodingus augalus jei juos parazituoja vapsvos, ir panašiai. Tačiau tai pirmas atvejis, kai naudojamas alkoholis. Ar tą patį gali daryti kiti gyvūnai, mokslui kol kas nežinoma.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.