Šį ketvirtadienį buvo užfiksuotas galingas X klasės Saulės žybsnis. X klasės žybsnis yra pats galingiausias matavimų skalėje, žemę jis turėtų pasiekti šeštadienio popietę Lietuvos laiku.
Fizikos profesorius Juozas Vaitkus teigia, kad didžiausias pavojus tokiais atvejais tenka Šiaurės Amerikai, tačiau neatmeta tikimybės, kad ir lietuviai gali pajusti vis aktyvesnės Saulės sukeltus nemalonumus.
NASA teigimu, galingas Saulės žybsnis gali sukurti ilgalaikius radiacijos laukus, sugadinti palydovus ir sukelti pasaulinius elektros tinklo gedimus, o keliaujantiems netoli ašigalių lėktuvų keleiviams gali tekti nemaža radiacijos dozė.
Problemos – nuo dingstančio ryšio iki odos vėžio
Vienas iš galingiausių užfiksuotų Saulės žybsnių 2003 metais buvo toks stiprus, kad sugadino Saulės aktyvumą tuo metu registravusius prietaisus. JAV mokslininkai buvo sunerimę dėl savo palydovų ir elektros tinklų veikimo, tačiau galinga magnetinė audra aplenkė Žemę.
JAV ir Kanados gyventojai visuomet atidžiai stebi Saulę, nes jiems ji gali smogti skaudžiausiai. Tiek dėl itin plataus elektros prietaisų naudojimo, tiek dėl buvimo netoli Žemės magnetinio poliaus, kuris pritraukia magnetines daleles.
Tačiau mus nuo Šiaurės Amerikos skiriantis vandenynas nereiškia visiškos apsaugos nuo Saulės išdaigų. Stipriai Saulės spinduliuotei pažeidus aplink mūsų planetą skriejančius dirbtinius palydovus, jų gedimai sutrikdytų daugybę elektroninių prietaisų.
„Jei saulės spinduliuotė pažeistų palydovus, įmanoma, kad sutriktų mobiliųjų ryšių, palydovinės televizijos, GPS paremtų prietaisų veikimas“, - pasakojo fizikos profesorius Juozas Vaitkus. Profesorius teigė, kad mobilusis ryšys ar televizijos transliacijos išsyk nenutrūktų, nes dėl Saulės spinduliuotės visi palydovai nesugestų, tačiau daliai jų išsijungus, suprastėtų ryšių kokybė.
Be to, kad gadina elektroniką, stipri Saulės radiacija gali sukelti odos paraudimą, o ilgainiui netgi tapti odos vėžio priežastimi. Tiesa, to tikimybė yra ganėtinai menka, reiktų daugybės galingų Saulės žybsnių, kad tai įvyktų.
Kiek pažeidžiamesni yra lėktuvų keleiviai. Kadangi Žemės atmosfera apsaugo nuo radioaktyvių dalelių, mažiau jos apsaugoti lėktuvai gauna didesnę radiacijos dozę. J. Vaitkus nuramino, kad lėktuvuose naudojama įranga turi ne vieną saugiklį ir atsarginę sistemą, taigi šansai, kad dėl Saulės veiklos nukris lėktuvas, yra neįtikėtinai maža.
Kaip atsiranda Saulės žybsniai?
Saulės paviršių veikia daug galingų jėgų. Visų pirma, kadangi Saulė yra neįtikėtinai karšta, ji yra linkusi spinduliuoti savo energiją į aplinką ir plėstis. Tačiau dalį spinduliuotės sulaiko labai stiprus Saulės gravitacijos laukas.
Reikalus dar labiau apsunkina galingas Saulės magnetinis laukas. Dėl šių jėgų Saulės paviršius yra itin nestabilus. Kai branduolinės reakcijos būna tokios galingos, kad jų nebegali sulaikyti Saulės gravitacija, įvyksta galingas sprogimas, vadinamas Saulės žybsniu, kurio metu į aplinką yra išspinduliuojama labai daug didelės energijos dalelių, kurias sudaro tiek įprastinė šviesa, tiek radiacija bei rentgeno spinduliai.
Tokio žybsnio dydis gali daugybę kartų viršyti Žemės dydį, o jo intensyvumas yra skirstomas į tris kategorijas – X (stipriausia), M ir C (silpniausia). Žemės elektronikos darbą labiausiai sutrikdo ne Saulės žybsniai, o po jų kartais sekantys Saulės magnetinio lauko pokyčiai, kurie gali paveikti ir mūsų planetą.
Be to, kad sukelia įspūdingas Šiaurės pašvaistes, tokia magnetinio lauko banga gali sugadinti elektros tinklus. Pats stipriausias žinomas Saulės magnetinio spinduliavimo atvejis įvyko 1859 metais, kai Šiaurės pašvaistė buvo matoma net Kuboje ir visame pasaulyje laikinai neveikė kompasai.
