Prieš kelias dienas į Kauną sugužėjo 34 jaunuoliai ir vyresnio amžiaus žmonės iš 17 pasaulio valstybių. Visus juos vienija vienas tikslas – pasimokyti lietuvių kalbos ir pažinti mūsų kultūros tradicijas.
Mėnesį trunkančius intensyvius lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus surengė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU).
Amžius ir norai – įvairūs
Viena iš kursų organizatorių, VDU tarptautinių programų vadovė Jurgita Pilypaitytė pasakojo, kad svečiai atvyko iš Europos šalių ir net Australijos, Kinijos, Japonijos.
Įvairaus amžiaus žmonės suskirstyti į pradedančiųjų, vidutiniškai ir neblogai lietuvių kalbą mokančiųjų grupes.
Apie lietuvių kalbos kursus vieni dalyviai sužinojo savo šalių universitetuose. Kitus į Kauną atvedė lietuviškos šaknys. Keli žmonės nori išmokti kalbą, nes yra vedę lietuvaites.
Domina šeimos istorija
Universitete teko stebėti vieną pamoką. Jos metu studentai turėjo prisistatyti, papasakoti apie savo miestą ir palyginti jį su Kaunu.
„Varšuva yra didesnė už Kauną. Kaune yra daugiau kalnų ir gražių mergaičių“, – gana sklandžiai pirmuosius įspūdžius apie mūsų miestą dėstė svečias iš Lenkijos Michalas Piatkowskis.
Vėliau vaikinas pasakojo, kad jo seneliai gyveno Lietuvoje, tačiau detalesnės giminės istorijos dar nespėjo išsiaiškinti. Bet jam rūpi savo šaknys, todėl Varšuvos universitete studijuoja baltistiką. Lietuvių kalbos mokosi jau ketvirtus metus.
„Sunkiausia suprasti kirčiuotes“, – šypsojosi lenkas.
Studentas sakė, kad atostogų aukoti studijoms jam negaila, nes Kaune gauna dvejopos naudos – mokosi ir pažįsta naują šalį bei jos kultūrą.
Lietuvių kalba – atgaiva
Kita kursų dalyvė Sigita Gailiūnaitė į Kauną atvyko iš Australijos. Moteris pasakojo, kad jos jau mirę tėvai buvo kilę iš Lietuvos. Ji pati gimė Australijoje.
„Gyvenau nedideliame mieste. Šeštadieninės lietuvių mokyklos nebuvo. Lietuviškai mokiausi iš tėvų ir vadovėlių savarankiškai. Tai buvo sunku, bet lietuvybė man labai svarbi“, – pasakojo S.Gailiūnaitė.
Lietuvoje moteris pradėjo lankytis Atgimimo laikotarpiu. 1993 – 1999 metais gyveno Klaipėdoje. Būdama dailės mokytoja, lietuvius mokė anglų kalbos.
„Supratau, kad be reikalo tuomet nesimokiau lietuviškai. Todėl atsigriebti stengiuosi dabar. Lietuvių kalba ir kultūra man yra atgaiva. Gyvendama Australijoje geros nuotaikos semiuosi skaitydama lietuvių klasikus ir dabartinių rašytojų kūrinius“, – pasakojo Australijos lietuvė.
Apie VDU rengiamus kursus moteris sužinojo iš Australijoje leidžiamo lietuvių laikraščio „Mūsų pastogė“.
Pasibaigus mokslams, moteris žadėjo kuo plačiau skleisti žinią apie galimybę pasimokyti Kaune.
Kursų dalyviai ir keliaus
Dar dvi viešnios, Julija Bragina iš Rusijos sostinės Maskvos bei Michaela Koželuhova iš Brno miesto Čekijoje, yra studentės.
Maskvos tarptautinių santykių universitete studijuojanti būsima diplomatė prisipažino, kad kai dėstytojai nurodė pasirinkti lietuvių kalbą, buvo nusiminusi.
„Apie Lietuvą žinojau tik tai, kad ji priklausė Sovietų Sąjungai.
Pradėjusi mokytis lietuviškai, susižavėjau jūsų šalimi.
Lietuvoje norėčiau dirbti diplomate“, – pasakojo J.Bragina.
M.Koželuhovai kalbėti lietuviškai sekasi sunkiau. Mergina prisipažino, kad mūsų kalbą supranta, tačiau kalbėti pačiai jai dar sunku.
„Žinau, kad kursų rengėjai ketina rengti ekskursijas po Kauną ir Lietuvą. Manau, kad, susidūrusi su paprastais žmonėmis, lietuviškai imsiu kalbėti drąsiau“, – svarstė čekė.
