NASA internetinėje svetainėje pranešama, kad tai yra didžiausia kada nors vykdyta nusileidimo kitoje planetoje misija. 900 kg sveriantis robotas, pasiekęs Marsą, perskros retą jo atmosferą, kurios slėgis 170 kartų mažesnis už Žemės.
Marsaeigis, važinėdamasis uolėtu paviršiumi, ne tik šluos uolienų dulkes, bet ir skros jas lazerio spinduliais, imdamas mėginius ir čia pat juos analizuodamas, darydamas aukštos kokybės nuotraukas bei atlikdamas kitas operacijas.
Pagrindinis misijos tikslas yra duomenų apie uolienas rinkimas. Dar prieš projekto pradžią NASA Reaktyvinių lėktuvų laboratorijos darbuotojas Joy'us Crispas teigė: „Jose (uolienose) užkoduota milijardų metų informacija, ir jos gali padėti atsakyti į tokius klausimus, kaip „Kuriose vietose ir kaip ilgai Marsas galėjo turėti gyventojų?“, „Ar praeityje jame buvo šalta, ar šilta?“, „Ar vanduo buvo rūgštinis, ar druskingas?“
„Curiosity“, kuris yra tikrų tikriausia mobili Marso tyrimų laboratorija, turės būti nutupdytas lėtai ir su precizišku tikslumu. Įtaisas turi ne tik didelį svorį, bet ir didelę misiją – jis turi padėti išsiaiškinti, ar neištirtoje planetoje kada nors buvo sąlygos, tinkamos užsimegzti ir išlikti gyvybei.
Maždaug automobilio dydžio robotas pasieks planetą po aštuonių su puse mėnesių kelionės, pradėtos pernai lapkritį, įveikęs 567 milijonus kilometrų. Tačiau net likus vos kelioms dienoms iki tikslo, įtampa neatslūgsta, o tik didėja. Reaktyvinių lėktuvų laboratorijos nusileidimo misijos vadovas Steve'as Sellas teigia, kad didžioji intriga prasidės likus kelioms minutėms iki prietaisui paliečiant paviršių: „Jei bent vienas manevras nepavyks, žaidimas bus baigtas“.
Marsaeigis skiriasi nuo savo pirmtakų labai sudėtinga nusileidimo technologija. Jis Marsą pasieks nenaudojant nei raketų, kurios sukelia dulkes, nei oro pagalvių - įtaisą nutupdys specialus dangaus keltuvas „Sky crane“.
Misijos stebėtojai nerimsta ir vis tikrina įvairiausių situacijų galimybes, kad galėtų pašalinti trikdžius. „Vidury nakties aš sau palieku balso pranešimus, primenančius, ką turėsiu patikrinti ryte. Mes jau išbandėme tūkstančius testų ir simuliacijų, galvodami apie visus įmanomus nesklandumus, galinčius sugadinti sistemą, kad galėtume sukurti geriausias sąlygas misijai vykdyti. Mes vis dar bandome. Visada yra dar vienas galimas patikrinimas. Mes visada jaudinamės, kad galėjome dar kažką praleisti“, - atskleidė nuotaikas laboratorijoje S. Sellas.
Tai suprantama, atsižvelgiant į tai, jog rugpjūčio 5-osios naktį jau bus per vėlu kažką daryti. Signalams iš Marso pasiekti Žemę reikia 14 min., tad akimirką, kai komanda gaus signalą „Aš patenku į atmosferą“, „Curiosity“ jau bus gyvas arba miręs Marso žemėje. „Aš jau dabar laikau užgniaužęs kvapą“, - sako S. Sellas.
