Kvapą gniaužiantis nusileidimas iš pažiūros atrodė ypač sudėtingas ir komplikuotas. Skirtingai nei ankstesnių nusileidimų metu, į Marsą buvo atgabentas gerokai didesnis robotas, todėl jo buvo neįmanoma nutupdyti apgaubus dujų pripildytomis pagalvėmis.
Marso atmosferą 21 tūkst. kilometrų per valandą greičiu kirtusį robotą iš pradžių iki 1 tūkst. kilometrų per valandą pristabdė išsiskleidęs milžiniškas parašiutas. Vėliau įsijungė raketiniai varikliai. Galiausiai, iki Marso paviršiaus likus dešimtims metrų, pats robotas nuo kapsulės buvo nuleistas specialiu lynu ir atsirėmė visais 6 ratais.
Visi šie manevrai buvo vykdomi nuo žemės nutolus maždaug 225 mln. kilometrų.
Laukti tokio signalo dėl didelio atstumo tarp Žemės ir Marso teko kankinančias 14 minučių, kol į Žemę atskriejo šelmiškas roboto „Curiosity” pyptelėjimas – „sėkmingai nusileidau”.
Taip moderniausių technologijų prikimštas, 2,5 mlrd. dolerių kainavęs NASA tyrimų robotas pradėjo savo istorinę misiją.
Šis nusileidimas žymi iki šiol ambicingiausio mėginimo pasiekti Raudonosios planetos paviršių sėkmę.
Mažo automobilio dydžio marsaeigis sudėtingais cheminių tyrimų prietaisais ieško šioje planetoje galimai egzistavusios gyvybės pėdsakų. Jų radimas, pasak NASA mokslininkų, galbūt padėtų atsakyti į klausimą, iš kur atsirado žmonės.
Mokslininkai nesitiki, kad „Curiosity” ras kokių nors ateivių arba gyvų organizmų. Marsaeigis tiesiog analizuos grunto ir uolienų mėginius, ieškodamas gyvųjų organizmų sudedamųjų medžiagų pėdsakų, galinčių padėti nustatyti, ar Marso aplinkos sąlygos kada nors buvo palankios gyvybei.
Šio projekto metu taip pat bus tyrinėjama Marso aplinka ruošiantis žmonių skrydžiui į Raudonąją planetą, kurį anksčiausiai tikimasi surengti jau kitą dešimtmetį.
Pasaulio kosmoso agentūros jau nuo 1960 metų siunčia į Marsą zondus, orbitinius modulius, marsaeigius ir kitokius aparatus, tačiau iki šiol tiktai mažiau negu 40 proc. tokių misijų buvo sėkmingos, o geriausiai šioje srityje sekėsi NASA.
7 siaubo minutės. Taip specialistai vadino vieną sudėtingiausių operacijų kosmose, kai robotas „Curiosity” leidosi į Marso paviršių. Bet galiausiai įtampą išsklaidė roboto signalas iš Raudonosios planetos.
