NASA atskleidė naujus nuostabius vaizdus, padarytus HiRISE aukštos kokybės kamera iš „Mars Reconnaissance“ (MRO) žvalgybinio palydovo. Šis užfiksavo marsaeigį ir įrangą, padėjusią jam išgyventi per septynias minutes trukusį išbandymą, leidžiantis iš atviros erdvės į Geilo kraterį.
Naujausi vaizdai yra dar vienas įrodymas, kad „Mars Reconnaissance“ ir „Mars Odyssey“ palydovų komandos teikia neįkainojamą pagalbą marsaeigiui pirmosiomis dienomis Raudonojoje planetoje.
„Vaizdai ne tik patenkina mūsų smalsumą, bet ir teikia svarbią informaciją apie tai, kaip šios gyvybiškai svarbios prietaiso dalys atliko savo darbą nusileidimo metu bei tiksliai nustatyti marsaeigio nutūpimo vietą Geilo krateryje“, - sakė Mike'as Watkinsas, NASA Marso tyrimų laboratorijos misijos vadovas.
HiRISE tyrėja Sarah Milkovich tikisi, kad tai yra tik pirmieji vaizdai ir kad jų bus dar labai daug. „Nuotrauka padaryta pirmadienį, kai MRO buvo 300 km aukštyje ir mes gauname vaizdą, kurio skiriamoji geba siekia net iki 39 centimetrų per pikselį“, - džiaugėsi mokslininkė.
Aktyvuojant vis daugiau „Curiosity“ instrumentų, gaunama vis daugiau „pirmųjų nuotraukų“ iš visų 17-os marsaeigio kamerų. Naujausios padarytos „Mars Hand Lens Imager“ (MAHLI) kamera. Vaizdą fokusuojanti spalvota kamera, įtaisyta roboto rankos gale – savotiškoje plaštakoje. Tyrėjai naudos ją padidintiems ir priartintiems uolienų ir dirvožemio bei platesniems žemės, kraštovaizdžio ar net paties marsaeigio vaizdams.
„Tiesiog puiku turėti pirmąją MAHLI nuotrauką. Patikrinome fokusavimo mechanizmą ir visą sistemą – regis, viskas veikia gerai. Negalime sulaukti, kol susipažinsime su Marsu iš arčiau“, įspūdžiais dalinosi Kenas Edgettas, pagrindinis MAHLI tyrėjas iš „Malin Space Science Systems“ San Diege.
„Curiosity“ kelionė į Marsą truko aštuonis mėnesius, kol robotas švelniai nusileido nepažintoje planetoje, naudojantis iki tol neišbandyta sistema. Varomas atomine energija, šešiaratis robotas ateinančius dvejus metus praleis skverbdamasis į uolienų vidų ir tirdamas dirvožemį Geilo krateryje, kad būtų atskleista, ar planetos aplinka kada nors buvo tinkama veistis mikrobams.
Dalį laiko marsaeigis keliaus į „Mount Sharp“ kalną, kurio žemutinių šlaitų vaizduose iš kosmoso matyti kažkada egzistavusio vandens ženklai. Vis dėlto, pirmoji ekspedicija bus atlikta tik po keleto savaičių.
Nuo pat nusileidimo, technikai tikrina sistemą ir roboto instrumentus. Per keletą dienų jis sureguliuotas taip, kad galėtų padaryti aiškesnes aplinkos nuotraukas. Misijos vadovo M. Watkinso teigimu, marsaeigis nusileido „puikios būklės“.
