„Curiosity“ atsiuntė Žemę primenančius peizažus ir autoportretą

Marsaeigio nuotykiai Raudonojoje planetoje tęsiasi. Naujausios nuotraukos parodė, kad senasis Geilo krateris, kuriame „įsikūrė“ „Curiosity“ atrodo tiesiog pribloškiančiai panašus į Mohavės dykumą Kalifornijoje su dunksančiais kalnais ir nuolat tvyrančia migla.

Marso kraštovaizdis labai panašus į Žemės.<br>AP
Marso kraštovaizdis labai panašus į Žemės.<br>AP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Aug 9, 2012, 3:04 PM, atnaujinta Mar 17, 2018, 11:52 AM

„Pirma mintis ateinanti į galvą yra ta, kad kraštovaizdis labai panašus į Žemės“, - sakė vyriausiasis Kalifornijos technologijos instituto mokslininkas Johnas Grotzingeris. Trečiadienio naktį, automobilio dydžio robotas pirmą kartą nuo nusileidimo iškišo smalsią nosį laukan – pagaliau išlindo jo galva, marsaeigis apsidairė aplink ir atsiuntė juodai baltą panoramos nuotrauką bei savo autoportretą.

Tai geriausios kokybės vaizdas iš roboto rezidencijos nuo tada, kai marsaeigis sekmadienio naktį palietė planetos paviršių. Naujausiose nuotraukose „Curiosity“ žvelgė šiaurinio horizonto link. Netoliese buvo matyti paviršiaus nelygumai, kuriuos išmušė propelerių sukeltas oro gūsis, kartu pakėlęs ir dulkių sūkurius. Nerimauta, kad robotas neapdulkėtų, bet mokslininkai informavo, jog taip nenutiko.

„Mes matome ploną nusėdusių dulkių sluoksnį, tačiau nieko pernelyg blogo neįvyko“, - nuramino Justinas Makis, vaizdo tyrinėtojas NASA Reaktyvinių lėktuvų laboratorijoje, kuri vadovauja 2,5 milijardų dolerių kainuojančiai misijai.

Nuo nusileidimo akimirkos marsaeigis nuolat siunčia srautą mažos raiškos nuotraukų, padarytų mažutėmis kameromis, esančiomis po važiuokle, ir kamera, įmontuota jo robotiškoje rankoje. Taip pat gautas prastos kokybės vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pustrečios lemtingojo nusileidimo minutės.

Šiuo metu robotas jau yra sėkmingai iškėlęs stiebą su didelės raiškos ir navigaciją turinčiomis kameromis. Su šiuo stiebu galima pradėti intensyviai daryti nuotraukas, įskaitant spalvotus panoraminius vaizdus.

J. Grotzingeris pasakojo, kad jis buvo sukrėstas Marso kraštovaizdžio, kuris, pasirodo, yra gana įvairus. Panašu, jog po žvyruotu paviršiumi slepiasi kažkokia tvirtesnė medžiaga.

„Tai verčia jaustis kaip namie. Mes ieškome vietos, kuri būtų tikrai patogi“, - kalbėjo mokslininkas.

Kita vertus, Marsas akivaizdžiai skiriasi nuo gyvybingos Žemės. Tai šalta negyva dykuma, nuolatos bombarduojama radiacijos. Tačiau geologiniai ženklai rodo, jog kažkada tai buvo daug šiltesnė ir drėgnesnė vieta. Vienas misijos tikslų yra išsiaiškinti, kaip planeta taip pasikeitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.