Šiuo metu pakopa ir kosminiai aparatai skrieja orbita, pasvirusia 49,9 laipsnių. Taigi, jų nuolaužų kritimo juosta apima praktiškai nuo 50 laipsnių šiaurės platumos iki 50 laipsnių pietų platumos.
Specialistų nuomone, į kritimo zoną patenka praktiškai visa Šiaurės Amerika, išskyrus Aliaską ir šiaurinę Kanados dalį, pietų Amerika, Afrika, Europos teritorija žemiau linijos Frankfurtas – Praha – Kijevas, Rusijos pietūs, visa Azija, išskyrus šiaurinius Kazachstano ir Mongolijos rajonus, taip pat Australija. Pagal šiuos skaičiavimus, Lietuvoje Rusijos palydovai neturėtų nukristi.
Kosminių tyrimų instituto RAN mokslo darbuotojas Natanas Eismontas pranešė, kad avarijos ištikti palydovai nukris į Žemę maždaug po 6-8 mėnesių. Mokslininkas prognozuoja, kad Žemę gali pasiekti dideli nuolaužų kiekiai.
2012 m. rugpjūčio 6 d. raketa nešėja „Proton-M“ su viršutine pakopa „Briz-M“ ir dviem ryšio palydovais – Rusijai priklausančiu „Ekspress-MD2“ ir Indonerzijai skirtu „Telkom 3“ pakilo iš Baikonūro kosmodromo. Sutrikus viršutinės pakopos darbui, palydovai nepasiekė tikslinės orbitos.
Kitą dieną po nesėkmingo pakilimo specialistai elipsės formos orbitoje pastebėjo keturis objektus. Manoma, kad šioje nenumatytoje orbitoje atsirado abu palydovai, viršutinė pakopa ir kažkuris jungiamosios konstrukcijos fragmentas.
