Išradimą sunku pavadinti kitaip, kaip tik „išmaniąja“ kulka – ji gali pataikyti į lazeriu nurodytus taikinius, esančius beveik dviejų kilometrų atstumu. R. Jonesas pasakojo, kad jų sukurta technologija, kuri padės tinkama linkme pakreipti mažus šovinius, gali būti išplėtota nebrangiai ir greitai. „Sandia National Laboratories“ šiuo metu ieško privačios kompanijos, kuri būtų tinkama partnerė atlikti baigiamuosius testus ir paleisti naująją kulką į rinką.
Tyrėjai teigė, kad iki šiol vykdyti testai ir kompiuterinės simuliacijos buvo sėkmingos. Tačiau išlieka kai kurie smulkūs techniniai klausimai. R Joneso komentarai skambėjo optimistiškai: „Mes pasitikime savo mokslu ir inžinerinės technologijos išspręs šias problemas.“
Keturių colių ilgio kulkos smaigalyje įtaisytas optinis jutiklis, kuris aptinka lazerio spindulį, nukreiptą į taikinį. Jutiklis siunčia informaciją elektroniniam valdymo įrenginiui - aštuonių bitų talpos centriniame apdorojimo bloke naudojamas algoritmas, kuris siunčia komandas elektromagnetinėms pavaroms. Jos tinkamai nukreipia mažyčius sparnelius, kurie nuveda kulką prie tikslo.
Dauguma kulkų paleidžiamos šautuvais, turinčiais griovelius arba graižtvas, kurios verčia kulkas suktis, kad skrietų tiesiai. Kad dizainas būtų paprastesnis ir kulka galėtų lėkti taikinio link, teko atsisakyti sukimosi, - pasakojo R. Jonesas. Kulka skrieja tiesiai dėl savo aerodinamiškai stabilaus dizaino: sureguliuoto svorio centro ir mažyčių pelekų, kurie leidžia kulkai skristi nesisukant – visai kaip strėlytei.
Kompiuterinis aerodinamikos modelis rodo, kad šis dizainas itin padidins tikslumą. Simuliacijos parodė, kad paprasta kulka realaus pasaulio sąlygomis, gali net 9 metrų atstumu prasilenkti su taikiniu, o naujasis šovinys – mažiau kaip 20 cm, kai šaunama vieno kilometro atstumu.
Dar geresnė žinia yra tai, kad šiam modeliui nereikalingi sudėtingi inercijos matavimo prietaisai naudojami valdomose raketose, kurie smarkiai padidintų kulkų kainą. Pasak tyrėjų, čia pasitarnauja mažas, palyginti su raketos, šovinio dydis. „Tai atsitiktinis privalumas, kurio nė vienas nebuvome pastebėjęs, kai pradėjome darbą“, - sakė mokslininkas.
Kulka, skrosdama orą, vingiuoja tam tikrais nustatytais dažniais, priklausančiais nuo jos masės ir dydžio. Didesnių raketų krypties pakeitimų dažnis yra palyginti nedidelis, tad kiekvienas pataisymas turi būti preciziškai tikslus, kadangi skrydžio metu tokių pakeitimų gali būti mažiau. „Tačiau natūralus šios kulkos dažnis yra apie 30 hercų, taigi, mes galime vykdyti 30 pakeitimų per sekundę. Tai reiškia, kad mes bet kada galime pataisyti kryptį, tad neturime visko daryti be galo tiksliai kiekvieną kartą“, - teigė tyrėjai. Bandymai, atlikti su laisvai prekyboje prieinamu paraku, parodė, kad puikiai veikia ir elektromagnetinės pavaros ir kad kulka gali išvystyti 2400 pėdų per sekundę greitį. Tyrėjai įsitikinę, kad naudojant specializuotą paraką, ji pasiektų įprastą karyboje greitį. Naktinis lauko testas, kurio metu prie kulkos buvo pritaisytas šviesos diodas (LED), patvirtino, kad baterija ir visa elektronika gali atlaikyti skrydį.
Potencialūs šių kulkų pirkėjai yra karinės tarnybos, teisėsaugininkai ir net žmonės, kuriems šaudymas yra tik pramoga.
