„Voyager 1“ anksčiau ar vėliau atsisveikins su Saulės sistema ir įskries į naujas kosmoso platybes – tarpžvaigždinę erdvę, kurioje jau nebejaučiama Saulės gravitacinė įtaka.
Tai su žmonių sukurtu objektu atsitiktų pirmą kartą. O Žemėje šios akimirkos tikriausiai labiausiai laukia 76 metų Edas Stone’as, kuris su projektu dirbo nuo pat pradžių.
„Nekantraujame ištrūkti iš Saulės sistemos ir pažvelgti, kas slypi už jos ribų“, – tvirtino E. Stone’as.
Paslaptinga tarpžvaigždinė erdvė
1977-aisiais, kai JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) sukurti „Voyager 1“ ir „Voyager 2“ paliko Žemės atmosferą, niekas nežinojo, kiek laiko šie erdvėlaiviai atlaikys.
Bet dabar jau aišku, kad abu zondai yra ilgiausiai kosmose skriejantys aparatai per visą Visatos tyrinėjimų istoriją. Jie taip pat yra toliausiai nuo Žemės nuskrieję erdvėlaiviai – tiesa, skirtingomis kryptimis.
„Voyager 1“ šiuo metu juda pačiame Saulės sistemos pakraštyje, kurį gaubia milžiniškas plazmos debesis, – į šią įkaitusią teritoriją skrieja Saulės dalelės.
Už karštojo debesies slypi naujas Paukščių Tako frontas – tarpžvaigždinė erdvė. O kas „Voyager 1“ laukia čia, mokslininkai gali tik spėlioti.
Aišku viena: riba, skirianti Saulės sistemą ir tarpžvaigždinę erdvę, jau netoli, tačiau iki jos erdvėlaiviui gali tekti skrieti ir dienas, ir mėnesius, ir metus.
Misiją įvykdė su kaupu
„Voyager 1“ dabar nuo Saulės nutolęs 17,7 mlrd. kilometrų. Dviem savaitėmis anksčiau paleistas, bet lėčiau skriejantis „Voyager 2“ – 14,4 mlrd. kilometrų.
Abu zondai vis dar gyvybingi, nors ir vadinami ankstyvojo Kosmoso amžiaus reliktais. Pavyzdžiui, erdvėlaivių kompiuterių atmintis – po 68 kilobaitus.
Palyginti paprasta. Mažiausias grotuvas „iPod“ talpina 8 gigabaitus duomenų, tad yra 100 tūkst. kartų galingesnis. Be to, abiejuose erdvėlaiviuose yra po 8 juostų magnetofoną – šiuolaikinių kosminių tyrimų aparatų atmintis skaitmeninė.
Pradinis erdvėlaivių „Voyager“ tikslas buvo aplankyti Jupiterį ir Saturną. Misija buvo įvykdyta – Žemę pasiekė garsiosios Jupiterio Didžiosios raudonosios dėmės, Saturno žiedų nuotraukos.
Be to, NASA mokslininkai sužinojo apie Jupiterio mėnulio Io vulkanus, apie galimybę, kad po Jupiterio palydovo Europos paviršiniu ledu galbūt yra skystas druskingas vandenynas, apie metano lietus Saturno palydove Titane.
„Voyager 2“ taip pat aplankė Uraną ir Neptūną. Šis erdvėlaivis – vienintelis, praskridęs pro abi šias planetas. „Voyager“ misijos vėl ir vėl atskleidžia ką nors netikėta. Iš gautų duomenų vis sužinome daug ko nauja“, – teigė E. Stone’as – fizikos profesorius Kalifornijos technologijos institute.
Viduje – plokštelės ateiviams
Šiandieninėje NASA būstinėje Hiustone „Voyager“ misijos gali atrodyti apleistos. Kaip sekasi erdvėlaiviams, stebi vos keliolika inžinierių.
Operacijų kontrolės kambarį būtų nesunku palaikyti draudimo bendrovės priimamuoju, jei ne kompiuterio ekrane mirgantis įspėjimas „Svarbi „Voyager“ informacija. Neliesti!“
Misijos pilnu etatu neprižiūri nė vienas mokslininkas. Tačiau iki 20 specialistų pakaitomis nuolat analizuoja erdvėlaivių atsiunčiamus duomenis. Radijo signalas iš „Voyager 1“ iki Žemės keliauja 17 valandų.
Tiesa, fotoaparatai abiejuose zonduose išjungti jau seniai. Bet aparatai vis dar gali tirti magnetinius laukus, kosminius spindulius ir Saulės vėją – elektringųjų dalelių plazmos srautą
Erdvėlaiviuose taip pat gabenamos plokštelės su daugiakalbiais linkėjimais, muzika ir nuotraukomis. 1977 metais manyta, kad taip Žemė pasisveikintų su galbūt „Voyager“ perimančiomis nežemiškomis būtybėmis.
