Naudodami likusios paciento ausies kompiuterinį modelį, mokslininkai pagamina titano rėmelį, jį padengia kolagenu, kuris yra natūralus baltymas, suteikiantis odai elastingumo ir stiprumo.
Tada jie paima kremzlės audinių iš nosies vidaus arba šonkaulių ir šias ląsteles „pasėja“ ant karkaso.
Per dvi savaites laboratorijoje išauga daugiau kremzlinio audinio.
Kai implantas būna baigtas, iš paciento paimamas odos transplantas, kuriuo padengiama kremzlė, ir ausis prisiuvama į vietą.
Cathryn Sundback vadovaujamos laboratorijos mokslininkai laboratoriškai išaugintas ausis 20 savaičių buvo priauginę avims, kad įsitikintų, ar šios padarytos sėkmingai ir gali tarnauti ilgą laiką.
Taip pat jie išaugino iš ląstelių žmogiškos formos ausis ir implantavo žiurkėms ant nugarų. Žiurkės ir toliau buvo maitinamos, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus.
Tačiau konkretiems pacientams skirtos ausys prieš prisiuvant žmogui gyvūnams implantuojamos nebus, ramina mokslininkai. Jos bus auginamos mėgintuvėlyje, kol bus galima jas prisiūti.
„Mes išsprendėme visas technines problemas“, - sako C. Sundback.
Dabar laukiama Maisto ir vaistų kontrolės administracijos palaiminimo, ir jau maždaug po metų ausų netekę pacientai galės džiaugtis naujomis ausimis.
