Turėti žinių nepakanka
Lietuvos ūkio ministras Rimantas Žylius apžvelgė Lietuvos gyvybės mokslų istoriją, kur mūsų šalis pirmavo regione dar nuo Sovietų Sąjungos laikų.
Šaliai atgavus nepriklausomybę, per ilgus metus sukaupt patirtis nebuvo iššvaistyta, o nukreipta tikslingai ir vystoma toliau.
Biochemijos, farmacijos mokslai ir pramonė išlieka bene stabiliausiai augančia viso šalies ūkio šaka. „Turime visas tam reikalingas sąlygas: daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, gerai mokame užsienio kalbas, turime stiprias chemijos, medicinos specialistus ruošiančias mokymo įstaigas, – būtent visa tai leidžia pritraukti daug tiesioginių užsienio investicijų“, – kalbėjo R. Žylius.
Ministras baigė J. W. Goethe’s citata: „Nepakanka žinoti, reikia tai ir panaudoti, nepakanka norėti, reikia ir padaryti.“
Lietuvoje – palanki aplinka
Ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį su Izraelio mokslo ir verslo atstovais turintis Izraelio garbės konsulas, asociacijos „Santaros slėnis“ prezidentas prof. Vladas Algirdas Bumelis, teigė, kad gyvybės moksluose Lietuva turi didžiulį potencialą.
„Aukštą pridėtinę vertę kuriantys gyvybės mokslai yra sritis, į kurią Lietuva turėtų orientuotis kurdama žinių ekonomiką. Dabartinė gyvybės mokslų situacija leidžia manyti, jog ateityje galėsime kalbėti apie bioekonomikos susikūrimą“, – sakė V. A. Bumelis. Profesorius, vertindamas Lietuvos politiką, negailėjo pagyrų Ūkio ministerijos ilgalaikėms strategijoms. „Lietuvos aplinka gyvybės mokslams yra labai palanki“, – konferencijos metu sakė verslininkas chemikas, biotechnologas.
Pavyzdžiai iš kaimyninių šalių
Latvijos ekonomikos ministerijos sekretorius Juris Puce, kalbėdamas apie šalies gyvybės mokslų situaciją, išskyrė pirmaujančias sritis – farmaciją ir medicinos pramonę.
Jis taip pat pažymėjo, kad net ir šaliai išgyvenant ekonominį sunkmetį, aukštą pridėtinę vertę kurianti gyvybės mokslų (ypač – farmacijos) pramonė buvo svarbi viso ūkio atrama.
Tuo tarpu Estija pasekė sėkmingu Suomijos pavyzdžiu – sunkmečio laikotarpiu, valstybėms mažinant biudžeto išlaidas, finansavimo nemažino švietimui ir mokslui.
Kaip sakė Estijos ekonomikos ir komunikacijos ministerijos atstovė Tea Danilov, „svarbu suprasti, kad gyvybės mokslai yra sritis, kur investicijos atsiperka labai negreitai“.
„Estija – labai maža šalis, bet jei imtume santykinius rodiklius, mes nenusileidžiame Prancūzijai. Tai, manau, labai geras pasiekimas“, – sakė T. Danilov.
„Lietuvos aplinka gyvybės mokslams yra labai palanki“, – kalbėjo verslininkas chemikas, biotechnologas.
Visas tris konferencijos dienas vyks įvairios sesijos bei seminarai, kuriuos ves tarptautinio pripažinimo sulaukę gyvybės mokslų specialistai, taip pat vyks Baltijos šalių gyvybės mokslų sektorių reprezentuojanti paroda bei tarptautinis partnerystės renginys, kurio metu individualiuose susitikimuose forumo dalyviai galės užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo ryšius su kolegomis iš kitų šalių.
