Pasak komiteto, šis atradimas „iš pagrindų pakeitė mūsų supratimą apie tai, kaip vystosi ląstelės ir organizmai“.
J. Gurdonas ir Sh. Yamanaka atrado, jog „subrendusias, specializuotas ląsteles galima perprogramuoti, kad jos taptų nebrandžiomis ląstelėmis, galinčiomis išsivystyti į visus kūno audinius“, sakoma komiteto pranešime.
Mokslininkai nori pasinaudoti tuo perprogramavimu ir kurti pakaitinius audinius tokioms ligoms, kaip parkinsonizmas, gydyti ir ligų priežastims laboratorijose tyrinėti.
„Gurdono ir Yamanakos atradimai pademonstravo, kad specializuotos ląstelės tam tikromis sąlygomis gali atsukti atgal vystymosi laikrodį“, - pažymima pranešime.
Perprogramuodami žmogaus ląsteles, „mokslininkai sukūrė naujas galimybes ligoms studijuoti ir diagnozės bei terapijos metodams plėtoti“, nurodo Nobelio komitetas.
J. Gurdonas 1962 metais pademonstravo, kad DNR iš varlės specializuotų ląstelių, tokių kaip odos ar žarnų, galima panaudoti naujiems buožgalviams „sukurti“. Bandymai pademonstravo, kad ta DNR nėra praradusi galios nulemti visų organizmo ląstelių išsivystymą.
Iš pradžių šis svarbus jo atradimas buvo vertinamas skeptiškai, nes nespecializuotos ląstelės virtimas specializuota anksčiau buvo laikomas negrįžtamu procesu.
Tačiau jo teorija buvo priimta, kai ją patvirtino ir kiti mokslininkai.
O po daugiau kaip 40 metų, 2006-aisiais, Sh. Yamanaka pademonstravo, kad vienas netikėtai paprastas receptas gali brandžias ląsteles vėl paversti primityviomis, kurias savo ruožtu galima priversti išsivystyti į įvairias specializuotas ląsteles.
Iš esmės tos primityvios ląstelės atitinka embrionines kamienines ląsteles, kurių naudojimas vertinamas prieštaringai, nes tokioms žmogaus ląstelėms gauti reikia sunaikinti žmogaus embrioną. Sh. Yamanakos metodas sudarė sąlygas gauti tokias ląsteles be embrionų naikinimo.
Vos praėjusią savaitę japonų mokslininkai pranešė, kad naudodamiesi Sh. Yamanakos metodu pelių odos ląsteles pavertė kiaušinėliais, iš kurių išsivystė peliukai.
79 metų J. Gurdonas buvo Kembridžo universiteto Magdalietės koledžo ląstelių biologijos profesorius, o šiuo metu dirba Gurdono institute Kembridže, kurį pats įsteigė. 1962 metais gimęs Sh.Yamanaka dirbo Gladstone'o institute San Fransiske ir Naros mokslo ir technologijų institute Japonijoje, yra Kioto universiteto profesorius.
Nobelio komiteto sekretorius Goranas Hanssonas sakė, kad prieš laureatų paskelbimą su jais abiem susisiekė.
„Telefonu kalbėjausi su abiem laureatais, jie vienodai džiaugiasi ir (sako, kad) nekantrauja atvykti į Stokholmą“, - sakė jis.
Nobelio medicinos premijos laureatai šiemet paskelbti pirmieji.
Praėjusiais metais Nobelio medicinos premiją už imuninės sistemos tyrimus, kurie atvėrė naujas galimybes vėžiui ir kitoms ligoms gydyti, gavo amerikietis Bruce'as Beutleris, Liuksemburge gimęs Jules'is Hoffmannas ir kanadietis Ralphas Steinmanas.
Šiemetinė premija abiem mokslininkams bus įteikta gruodžio 10 dieną per Stokholme įvyksiančią iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją.
Nobelio fondas dėl ekonominės krizės sumažino premijas iki 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų) - nuo 10 mln. kronų sumų, kurios būdavo teikiamos nuo 2001-ųjų.
