Jis, kartu su Vokietijoje gyvenančiu chemiku Viliumi Lėnertu bei Didžiojoje Britanijoje DNR tyrimus atliekančiu Skirmantu Kriaučioniu, trečiadienio popietę apdovanoti mokslo premijomis, kurios jau šeštus metus teikiamos už paramą Lietuvos mokslui, lietuvybei ir pasaulinės reikšmės pasiekimus.
Premijos laureatus, susirinkusius Švietimo ir mokslo ministerijoje, sveikino Gintaras Steponavičius bei viceministrė Nerija Putinaitė.
„Nors ilgus metus kalbama apie protų nutekėjimo problemą, išvykusių mokslininkų darbai padeda suvokti visai kitą realybę. Šiandieniame pasaulyje mokslininkai yra viso pasaulio, globalus turtas. Gailestauti, kad netekome protų ir širdžių, tikrai negalime“, – sakė ministras.
G. Steponavičus dėkojo ir jaunosios kartos mokslininkui Skirmantui Kriaučioniui, ir dar karo metais Lietuvą palikusiems išeiviams R. Kriaučioniui bei V. Lėnertui, kurių „ryšys su Lietuva niekada nebuvo nutrūkęs“.
Vaistų nepakanka
„Šiandien daugiau žmonių nusižudo, nei žūva karuose, kas ketvirtas JAV gyventojas turi psichologinių problemų, nors į specialistus kreipiasi vos kas trečias“, – tokias priežastis, dėl kurių reikėtų susirūpinti psichine sveikata, vardijo mokslininkas, trečiadienį skaitytoje paskaitoje pristatydamas pozityviąją psichologiją.
Tradicinio mokslo metodai, anot R. Kriaučiūno, ne tik nebepadeda, bet ir neapsimoka – individuali psichoterapija dažnam yra tiesiog per brangi. Pozityvioji psichologija siūlo terapijos alternatyvas jungiantis į grupes ar išnaudojant naująsias technologijas – savo psichoterapeutui paskambinkite mobiliuoju telefonu, naudodamiesi „Skype“ programa.
Maža to, vos prieš kelerius metus suklestėjusi mokslo sritis siūlo naujai pažvelgti į visą psichologijos industriją, ir, užuot tik gydžius ligas, didinti kiekvieno iš mūsų kasdienį pasitenkinimą gyvenimu.
„Mes dirbame tik su vienu įrankiu – plaktuku – bet taip juk viso namo nepastatysime“, – išeivijos mokslininkas ironiškai citavo Jeilio universiteto profesorių Alaną Kadziną.
Ieškoti laimės – ne turtuose
„Lietuviams tai ypač nepatiks, bet negatyvumą siūlau keisti pozityvumu ir savo laimę kurti patiems, užuot atsakomybę vertus likimui ar lemčiai“, – juokaudamas svarstė R. Kriaučiūnas.
Jis citavo mokslininkų įrodymus, pagal kuriuos 50 proc. žmonių laimės yra apspręsta genų, 10 proc. – gyvenimo aplinkybių, o likę 40 – mūsų pačių veiklumo.
„Žinoma, kai kurie žmonės iš prigimties yra optimistiškesni ir labiau teigiamai nusiteikę, ir nors genų nepakeisime, savo laimę galime didinti stiprindami ryšius su kitais žmonėmis, nes turtas, puikus klimatas ar karjeros šuolis suteiks džiaugsmo neilgam“, – patarimų negailėjo mokslininkas.
Psichologas ragino pradėti nuo mažų kasdienių dalykų: palaikyti kuo geresnius santykius su šeima ir draugais, nepamiršti išreikšti dėkingumo, būti nuoširdžiai paslaugiems, daug dėmesio skirti fizinei sveikatai ir nepamiršti rytinės mankštos, mokėti pasakyti „ne“, nepamiršti lankyti muziejų, skaityti knygų ir mokytis užsienio kalbų, turėti hobių, aplink save burti pozityviai nusiteikusius žmones.
Laimingesni žmonės – geresnė visuomenė
Pasirodo, kad nelaimingi jaučiamės ir dėl to, kad per daug sureikšminame materialines vertybes. „Tyrimais nustatyta, kad pinigai mus daro laimingesnius tik tol, kol patenkiname esminius poreikius. Didesni turtai daugiau laimės nesuteikia – didžiausių JAV bendrovių „Fortune 500“ grupės vadovų laimė yra vidutiniška“, – dėstė psichologas.
Atrodytų, kiekvieno iš mūsų pasitenkinimas gyvenimu yra tik mūsų reikalas. Iš tiesų laimės jausmas turi sinergijos efektą: kuo didesnį pasitenkinimą jaučiame dėl savo gyvenimo, tuo daugiau teigiamų emocijų kyla visoje visuomenėje.
R. Kriaučiūnas, kalbėdamas apie laimę kasdienybėje, pabrėžė ne tik profesinį pasitenkinimą, bet ir neatlygintiną darbą – savanorystę: „Paradoksalu, bet atiduodamas kitiems savo laiką ir išteklius, tampate laimingesnis pats.“
„Būdami laimingesni, esame naudingesni ir savo šeimai bei visuomenei“, – apibendrinimu baigė mokslo premija įvertintas psichologas.
