Palydovas „Suomi NPP“, turintis ypatingai jautrų radiometrą VIIRS, pakilo į kosmosą pernai. Kad padarytų kiekvieno sausumos lopinėlio ir kiekvienos salos nuotraukas, palydovas Žemę turėjo apskristi 312 kartų. Nuotraukos, darytos esant neapsiniaukusiam orui 2012 m. balandį ir lapkritį, lyginamos su 40 metų senumo nuotraukomis – tuomet „Apollo 17“ komanda padarė įspūdingas Žemės nuotraukas, kurias pavadino „naktiniu marmuru“. Šiandieniniai naktiniai planetos vaizdai pagal analogiją buvo pavadinti „juoduoju marmuru“.
Iš palydovų Žemė fotografuojama jau apie 40 metų. Vienas iš fotografavimo tikslų – orų prognozės. Tačiau „Suomi NPP“ - pirmasis aparatas, skirtas fotografuoti naktį. „Dėl visų tų priežasčių, dėl kurių būtina Žemę stebėti dieną, ją būtina stebėti ir naktį, - sako su palydovu dirbantis Steve'as Milleris. - Kitaip, nei žmonės, Žemė niekada nemiega“.
Vos pažvelgus į nuotraukas matyti, kad naktį planeta švyti labai netolygiai. „Vienose vietose švytintis miestas primena vienišą žvaigždę naktiniame danguje, kitose – tankų galaktikų spiečių“, - teigia NASA.
Įdomiai apšviestos upės, kuriomis plaukioja laivai. Pavyzdžiui, bendrame fone labai išsiskiria Nilo upė. Taip pat naktį iš kosmoso matyti, kad žmoniją, kaip ir anksčiau, teberiboja gamtiniai landšaftai – tai matyti, žvelgiant iš viršaus į Himalajus.
„Juodasis marmuras“ savotiškai atspindi ir šiuolaikinio pasaulio politines problemas: pavyzdžiui, nuotraukose labai skiriasi Šiaurės ir Pietų Korėja, o Vidurio Rytuose matyti ryškios šviesų sankaupos – naftos gavybos įmonių fakelai.
„Suomi NPP“ aparato nuotraukos skirtos ne tik grožėtis. Jis jau spėjo pasitarnauti meteorologams, fotografuodamas uraganą Sandy, kuris smogė rytinei JAV pakrantei spalio 29 d. Palydovo kamera užfiksavo ir stichijos smūgį – pirmosiomis audros dienomis milijonai žmonių liko be elektros, ir šviesų buvo mažiau.
Palydovo kamera, daranti ypač ryškias naktines nuotraukas, veikia tuo pačiu principu, kaip paprastas fotoaparatas. „Suomi NPP“ kameros fotografuoja atsiveriančią panoramą nedideliais plotais, o po to juos sujungia į bendrą paveikslą. Kiekvienas fragmentas vertinamas atskirai – jeigu išėjo pernelyg tamsus ar pernelyg šviesus, jį tenka apdoroti iki reikiamos kokybės. Palydove veikia iš karto trys kameros, kad būtų galima išrinkti geriausią kadrą.
Parengė Jurgita Noreikienė
