„Gerai, kad atsiranda galimybėms mokslininkams kurti mokslinę produkciją. Kuo daugiau mokslas bus integruotas su visuomene ir verslu, tuo didesnį vidaus produktą turėsime. Šiais laikais turime konkuruoti ne tik viduje, bet ir su pasaulio universitetais. Todėl tokio centro atsiradimas – žingsnis į priekį“, - sakė į atidarymo ceremoniją atvykęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.
Pasak politiko, Lietuva neturi jokių gamtos išteklių, kuriuos galėtų parduoti, todėl vienintelis tinkamas produktas – mokslas. Tuo pačiu V. Gedvilas neslėpė, kad nors tokiems centrams skiriama nemaža valstybės parama, toli gražu ne visi sugeba teisingai ją įsisavinti.
„Pradėjo veikti Jungtinis tyrimų centras, kuris tarnaus ne tik Lietuvos verslui, pramonei ir visuomenei, bet ir pasauliui. Pasaulis yra mažas, pasaulis ateina pas mus, mes esam pripažįstami, kaip mokslininkai, kaip lygiaverčiai partneriai. Galime pasidžiaugti, kad mūsų mokslinė įranga daugeliu atvejų geresnė, nei pripažintuose Vakarų Europos moksliniuose centruose. Todėl turėsime suremti pečius ir vykdyti kokybiškus tyrimus“, - sakė ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas.
Po centro įsteigimo ceremonijos susirinkusiems politikams ir mokslininkams centras ir planuojamos veiklos buvo pristatytos detaliau.
Planuojama, kad tyrimų centre bus suvienytas Agrarinių ir miškų mokslų centro bei Aleksandro Stulginskio universiteto dalies mokslininkų potencialas. Čia bus vykdomi žemės ūkio ir miškų biologinių išteklių tvaraus panaudojimo tyrimai: augalų raidos ir produktyvumo formavimosi dėsningumų, dirvožemio ekologijos, augalų adaptyvumo ir biopotencialo formavimo biotechnologiniais metodais, nanotechnologijų mokslo pasiekimų taikymo, klimato kaitos poveikio miško ekosistemoms, naujos kokybės medžių kūrimo.
Biosistemų inžinerijos, biomasės energetikos ir vandens inžinerijos centrų atidarymas ir su juo susijusi mokslinė veikla turėtų padėti plėtoti Lietuvos žemės, miškų ir maisto ūkio sektorius, užtikrinti mokslinių tyrimų sistemos žemės, miškų, vandens ir maisto sektoriuose vientisumą, sudarys prielaidas mokslinių rezultatų komercializavimui, technologijų perdavimui.
Netrukus tyrimų centro šiltnamyje planuojama pradėti augalų raidos ir produktyvumo formavimosi dėsningumų tyrimus: bus ieškoma klimato kaitą švelninančių priemonių, aiškinamasi dirvožemio ekologijos tendencijos, augalų pristaikymas, atliekami kiti tyrimai, kurie būtini žemdirbystės technologijoms kurti.
Mokslinių tyrimų bazėje bus intensyviai tiriami lauko augalai, gėlės, vaiskrūmiai, vaismedžiai, daržovės, tarp jų ir auginamos šiltnamiuose. Laukuose nereikės užimti didelių hektarų plotų. Ši tyrimų stotis yra itin kompaktiška, vos 400 kv. m ploto, tad poveikis ir žala aplinkai, tyrimų sąnaudos bus daug mažesnės.
Lauko augalų tyrimams šiltnamyje bus sumodeliuotos kontroliuojamos sąlygos. Augalai galės būti auginami ir žiemą, ir vasarą. Čia bus modeliuojamos įvairiausios sąlygos – mitybos, klimato, ligų sukėlėjų ir jų plitimo, kiti veiksniai. Šalia šiltnamio įrengtos klimatinės kameros, kuriose bus galima keisti net oro sudėtį, augalams numatyti skirtingi tirpalai, kuriais tręšti galima ir modelinių tyrimų aikštelėje tiriamus augalus.
Automatinė kompiuteriu valdoma ventiliacijos sistema užtikrins gerą patalpų vėdinimą, veiks efektyvi šildymo sistema. Vasarą uždarius langus bus užtikrinamas didesnis slėgis augalų auginimo zonose, todėl iš lauko nepateks oras su užkratu. Įrengtas tinklas, apsaugantis nuo galimo vabzdžių infekcinio užkrato plitimo. Klimato palaikymo ir laistymo valdymo kompiuterinės programos leidžia palaikyti net 24 skirtingus augimo sąlygų režimus.
Tyrimų centras įsteigtas įgyvendinant Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro „Nemunas“ plėtros programą.
