Teigiamas rezultatas po dviejų nesėkmingų mėginimų 2009 r 2010 metais yra kritiškai svarbus siekiant užtikrinti ateitį Pietų Korėjos kosminių skrydžių programai ir įgyvendinti ambicijas tapti visateise elitinio pasaulinio kosminio klubo nare.
140 tonų Korėjos kosminis paleidimo aparatas (KSLV-I) startavo 16 val. vietos (9 val. Lietuvos) laiku iš Naro kosminio centro šalies pietinėje pakrantėje ir po devynių minučių pasiekė numatytą aukštį bei paleido palydovą.
Kosminiame centre susirinkę mokslininkai ir pareigūnai džiūgavo, plojo ir glėbesčiavosi, kai palydovas atsiskyrė nuo raketos.
„Išanalizavus įvairius duomenis, iš Naro startavusi raketa sėkmingai iškėlė mokslinį palydovą į numatytą orbitą, - mokslo ministras Lee Ju-Ho sakė žurnalistams kosminiame centre. - Tai visų mūsų žmonių sėkmė.“
Pietų Korėja vėlai pradėjo didelių išlaidų reikalaujančią kosminių technologijų ir tyrimų programą, o besikartojančios nesėkmės iškėlė klausimą dėl jos raketų nešėjų programos gyvybingumo.
„Ši sėkmė vėl sugrąžino į vėžes visą šalies raketų programą“, - pažymėjo nepriklausomas kosminių technologijų analitikas Morrisas Jonesas. - Jie patyrė didžiulį spaudimą dėl ankstesnių nesėkmių ir Šiaurės (Korėjos) sėkmės praeitą mėnesį. (Sėkmingas skrydis) suteiks jiems pasitikėjimo ir, be abejo, užtikrins kritiškai svarbų politinį bei finansinį palaikymą ateityje.“
Tačiau Šiaurės ir Pietų Korėja dar smarkiai atsilieka nuo kitų Azijos galybių, turinčių ne kartą išbandytas raketas nešėjas - Kinijos, Japonijos ir Indijos.
Trečiadienį įvykusį startą iš pradžių planuota surengti spalio 26 dieną, tačiau dėl techninių priežasčių skrydis buvo dukart atidėtas.
Dėl šios priežasties Seulo varžovė Šiaurės Korėja laimėjo kosmines lenktynes, iškėlusi į orbitą savo palydovą gruodžio 12 dieną.
Šiaurės Korėjos raketos paleidimą tarptautinė bendruomenė pasmerkė kaip užslėptą balistinės raketos bandymą. Jungtinės Tautos (JT) paskelbė naujas sankcijas, kurios išprovokavo Pchenjano grasinimus atlikti savo trečiąjį branduolinio užtaiso bandymą.
Trečiadienį surengtas startas buvo paskutinis pagal dabartinį Pietų Korėjos susitarimą su Rusija, kuri sutiko parduoti Seului pirmąsias pakopas ne daugiau nei trims raketoms.
Seulo kosmines ambicijas daugelį metų tramdė pagrindinis Seulo sąjungininkas Vašingtonas, kuris baiminosi, jog sėkminga balistinių arba kosminių raketų programa paspartintų ginklavimosi lenktynes tame regione, ypač su Šiaurės Korėja.
2001 metais prisijungusi prie Raketų technologijų kontrolės režimo, Pietų Korėja pasirinko Rusiją savo kosminės programos partnere, tačiau šie ryšiai buvo gana permainingi.
2009 metais paleista Pietų Korėjos raketa pasiekė orbitą, tačiau dėl gedimo antrosios pakopos mechanizmuose palydovas nebuvo paleistas kaip planuota.
2010 metais pakilusi raketa sprogo praėjus dviem minutėms po starto, o Rusija ir Pietų Korėja dėl šios nesėkmės kaltino viena kitą.
Pietų Korėja tvirtina esanti pasiryžusi iki 2021 metų sukonstruoti savo trijų pakopų raketą nešėją su skystojo kuro varikliais, galinčią iškelti 1,5 tonos krovinį.
Šimtai žmonių, susirinkusių prie Seule įrengto didžiulio televizijos ekrano, džiaugsmingai šaukė, kai raketa pakilo, taip pat kai buvo patvirtintas palydovo atsiskyrimas.
„Nacionalinis prestižas buvo tikroji šios programos varomoji jėga“, - pastebėjo M.Jonesas.
Kol kas neaišku, ar Pietų Korėja siūlys galimybę iškelti į orbitą palydovus, kai bus sukurta jos raketa nešėja.
„Prireiktų bent septynerių metų, kol būtų sukonstruotas prototipas, o vėliau būtų sukurta (sėkmingų) paleidimų istorija, kuri pritrauktų komercinius klientus“, - aiškino M.Jonesas.
