Mokslininkai nustatė 17 tūkst. 300 balandžių genų. Vienas pavyzdys – parodinių balandžių genas EphB2. Šis genas nulemia balandžio kakle augančių plunksnų išdėstymą. Pakitusį EphB2 geną turintys balandžiai turi puošnias plunksnų apykakles. Mokslininkai įrodė, kad šis genas „išsivystė“ vienoje vietoje, o plačiau paplito balandžių augintojams jį išsaugojus ir sėkmingai išplatinus.
Jutos universiteto mokslininkas Mike'as Shapiro bandė pagrįsti balandžių genų kodo naudingumą. „Beveik visi gyvūnai auga ir vystosi panašiai. Jei suprasime, kaip genai veikia gyvūnuose, galėsime daugiau sužinoti ir apie savo genus“, – aiškino jis.
Mokslininkas teigė, kad tą patį EphB2 geną turi ir žmonės – jis galimai susijęs su tam tikrais vėžiniais susirgimais ir Alzheimerio liga.
Bendra JAV, Kinijos ir Danijos mokslininkų komanda savo rezultatus atskleidė šios savaitės žurnale „Science“.
Balandžių genų kodo projektas panašus į šunų genų projektą, nes abiem gyvūnų rūšims priskiriama labai daug skirtingų veislių. Kai skiriasi gyvūnų spalvos, formos ir charakteriai, mokslininkams žymiai lengviau užfiksuoti genetinę šių savybių kilmę.
Norėdami išnagrinėti visą genų kodą mokslininkai tyrinėjo „Danish Tumbler“ veislės patinėlį. O siekdami išsiaiškinti, už ką atsakingas tam tikras genas, tyrėjai pasinaudojo dar 30 kitų veislių atstovais – tarp jų ir paprasto miesto balandžio.
Šiais tyrinėjimais mokslininkai tikisi atsekti 350 balandžių veislių kilmę. Jie jau išsiaiškino, kad didžioji balandžių dalis atkeliavo iš Vidurinių Rytų. Taip pat nustatyta, kad balandžiai dažnai keliaudavo tarp Vidurinių Rytų ir pietų Azijos bei Indijos. Mokslininkai mano, kad tie balandžiai sekė senovės prekybos keliais.
Tyrėjai taip pat įrodė, kad tarp paprastų gatvės balandžių skraido daug prarastų lenktyninių balandžių palikuonių.
Parengė Dovilas Bukauskas
