Pasak S. Davies, antibiotikams atsparių infekcijų grėsmė tokia rimta, kad šis klausimas turi būti įtrauktas į vyriausybės nacionalinių grėsmių registrą.
Ji nupiešė apokaliptinį scenarijų, pagal kurį praėjus 20 metų žmonės po paprastų operacijų mirs nuo įprastų infekcijų, nes „mes nebeturėsime antibiotikų“.
Kaip rašo „Guardian“, toks registras buvo sukurtas 2008 metais, siekiant informuoti visuomenę ir verslo pasaulį apie nacionalines grėsmes, su kuriomis Didžioji Britanija gali susidurti per ateinančius penkerius metus. Tarp didžiausių numatomų grėsmių – mirtino gripo protrūkis, katastrofiškos teroristinės atakos ir didelis potvynis, prilygstantis 1953 m. potvynio mastui.
„Nedaug yra su visuomenės sveikata susijusių klausimų, kurie žmonėms turėtų didesnę reikšmę nei atsparumas antibiotikams. Tai reiškia, kad didėja rizika atsirasti infekcijoms, kurios negali būti išgydytos. Tačiau atsparumą galima suvaldyti“, - sakė S. Davies. Tam būtina sukurti vyriausybinio lygio veiksmų strategiją.
Atsparumo vaistams problema tokia pat sena, kaip patys antibiotikai. Ji kyla, nes vaistai užmuša jautresnes infekcijas, o stipresnes, lankstesnes jų formas palieka. Išlikusieji dauginasi, ir ilgainiui jų nebegali sustabdyti įprasti vaistai.
„Praeityje dauguma žmonių nesijaudindavo, nes mes visada turėdavome naujų antibiotikų pasipriešinti ligoms, - pripažino Sveikatos apsaugos agentūros konsultantas Alanas Johnsonas. - Bet padėtis pasikeitė – antibiotikų ištekliai išseko. Mes nebeturime naujų antibiotikų, kuriais bus galima pasitikėti ateityje ar ilgesnį laiką.“
Pokyčiai šiuolaikinėje medicinoje dar labiau pagilina problemą – kai kurie pacientai dėl gydymo tampa imlesni infekcijoms. Pavyzdžiui, gydymas nuo vėžio silpnina imuninę sistemą, o kateterių naudojimas padidina galimybes, kad į kraują pateks mikrobų.
„Mes tampame vis labiau priklausomi nuo antibiotikų daugybėje medicinos sričių. Jeigu nesukursime naujų antibiotikų, kurie išspręs atsparumo problemą, mes atsidursime labai rimtoje bėdoje“, - sakė A. Johnsonas.
Galimybės turėti naujus antibiotikus išseko dėl keleto priežasčių. Didžiausia iš jų – kad vaistų kompanijos gauna didesnį pelną iš vaistų nuo lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos. Vaistus tokie pacientai turi gerti daug metų ar net dešimtmečių. Tai iškreiptas rinkos modelis – antibiotikus kurti tiesiog neapsimoka.
Pasaulinės sveikatos organizacijos vadovai sutinka, kad būtina plėtoti kovos su atsparumu antibiotikams strategiją visame pasaulyje.
Atsparumas antibiotikams – opi problema visame pasaulyje. Pasak S. Davies, 80 proc. gonorėjos nebepasiduoda antibiotikui tetraciklinui, kuriuo ši liga paprastai būdavo gydoma. Infekcijos vis labiau plinta tarp jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių. Didelę grėsmę kelia ir daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė.
Dar viena nerimą kelianti tendencija – daugėja infekcijų, atsparių galingiems antibiotikams, vadinamiems karbapenemais, kuriuos gydytojai skiria tiktai pačiais sunkiausiais infekcijų atvejais. Atsparūs mikrobai turi genų variacijas, kurios jiems leidžia išlikti nepaisant vaistų. Mokslininkams ypač neramu, kad tokios genų variacijos gali laisvai būti perduodamos tarp skirtingų bakterijų rūšių.
Karbapenemams atsparios bakterijos pirmą kartą Didžiojoje Britanijoje buvo aptiktos 2003 m., buvo pranešta apie tris atvejus. Iki 2007 m. skaičiai išliko nedideli, o po to pradėjo sparčiai augti. 2010 m. atvejų buvo 333, o vien per pirmąjį 2011 m. pusmetį – 217.
Parengė Jurgita Noreikienė
