Grandiozinis R. Žukauskienės tyrimas neturi analogų visame Europos regione, tad jo rezultatai svarbūs ne tik mūsų šaliai, bet visam buvusiam sovietiniam blokui. Mokslininkė portalui lrytas.lt sakė, kad premija jai svarbiausia kaip pripažinimas ir įvertinimas. Gauta suma nemenka – 101,4 tūkst. litų, tačiau, anot R. Žukauskienės, mokslininkams svarbiausi ne pinigai. Psichologė tikina, kad Lietuvoje mokslo finansavimas ir taip veikia labai gerai.
Vaikų laimę lemia tėvų ekonominė padėtis
Mokslininkės tyrimai ne tik popieriais nugulė į stalčius ir duomenų bazes. R. Žukauskienės tyrimų pagrindu jau kuriama intervencinė programa teigiamoms vaikų savybėms, kompetencijai, bendravimo įgūdžiams stiprinti, rezultatai naudojami psichologų praktinėms konsultacijoms.
Ilgus metus trukę tyrimai naudingi tuo, kad leidžia pamatyti, kaip žmogus keičiasi per visą gyvenimą. Mokslininkė aiškinosi ir veiksnius, kuriais remiantis galima numatyti žmogaus psichologinę gerovę ar negerovę po dešimties ir daugiau metų. Vaikų ir paauglių tyrimų rezultatai tėvams gali duoti signalų apie netinkamą elgesį arba neigiamai veikiančius aplinkos faktorius.
Per pirmąjį etapą buvo apklausiami iki nepriklausomybės gimę vaikai, vėlesnio laikotarpio, prasidėjusio 2007-aisiais, tirti jau visai kitomis sąlygomis augę vaikai. Antrojo etapo rezultatai parodė, kad gerovės metais vaikai ir jautėsi geriau, ir kur kas mažiau turėjo emocinių bei elgesio sunkumų. Trečiasis tyrimo etapas tebesitęsia. Profesorė tikisi, kad jaunų žmonių, pereinančių į suaugusiųjų amžių, tyrimai parodys, kaip iš tiesų jaučiasi savarankišką gyvenimą pradedantys lietuviai.
Karjeros moterys remiasi į vyrus
R. Žukauskienė, tirdama žmones, naudojo du pagrindinius metodus. Pirma, matavo jų neigiamų savybių – agresyvumo, depresyvumo, nerimastingumo – lygį. Jei žmogus šių savybių neturi, dar nereiškia, kad yra laimingas, todėl tirtos ir žmonių patiriamos gerosios emocijos.
Mykolo Romerio universiteto Psichologijos katedros profesorę labiausiai nustebino suaugusiųjų, ypač moterų, tyrimų rezultatai. Lietuvos moterų gerovę, palyginti su švedėmis, lemia išsilavinimas ir ekonominė padėtis, o švedėms daugiau pasitenkinimo suteikė šeimos ir vaikų turėjimas. „Lietuvėms šeimyninė padėtis nėra tokia svarbi, vaikai nesuteikia tiek džiaugsmo“, – tyrimo detales pasakojo profesorė.
„Tai rodo, kad žmonėms svarbu pirmiausia turėti būtiną ekonominį minimumą, tik tada ryškėja ir kiti veiksniai, susiję su psichologine gerove. Švedijoje toks minimumas tarsi natūraliai pasiekiamas, o Lietuvoje 2004 metais, kai buvo atliktas tyrimas, ekonominis augimas tik prasidėjo“, – dėstė moteris.
Dar vienas įdomus dalykas – kad karjeros pasiekusios moterys Lietuvoje, turinčios po keletą pavaldinių darbe, svarbiausiu palaikymo šaltiniu įvardijo sutuoktinius. Aukštus vadovių postus užimančioms dailiosios lyties atstovės savo gyvenimu jaučiasi patenkintos tik tada, kai jų išklauso ir su jomis kalbasi mylimi vyrai.
Kandidatų – vis mažiau
Premijomis humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanoti Vytauto Didžiojo universiteto istorikas Zigmuntas Kiaupa ir jau minėta Mykolo Romerio universiteto mokslininkė Rita Žukauskienė. Dvi premijos už darbus fizinių mokslų srityje skirtos Vilniaus universiteto mokslininkams - fizikams Vytautui Balevičiui ir Valdui Šablinskui bei matematikams Romui Baronui ir Feliksui Ivanauskui.
Premijos biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse įteiktos Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkui Daumantui Matuliui, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkui Pranui Viškeliui bei Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto mokslininkei Živilei Lukšienei.
Lietuvos mokslo premijos teikiamos kasmet nuo 1993 m. Jomis mokslininkai apdovanojami už reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų, taikomosios mokslinės veiklos bei eksperimentinės plėtros darbus. Šešios premijos atrinktos iš 18 pasiūlytų darbų. Kasmet kandidatų mažėja - pernai premijai gauti pateikti 26 darbai. Ar bus kam teikti premijas, nerimauja ir pats Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas.
„Mus tai šiek tiek liūdina, matyt, to priežastis yra ta, kad Lietuvos mokslo premijų nuostatose yra nustatyta, kad premijos laureatas gali pretenduoti kitą kartą tik po 15 metų. Šiais laikais, kada moksliniai tyrimai vystosi labai sparčiai ir rezultatus galima gauti pakankamai greitai, ypač tiksliuosiuose, medicinos moksluose, tai kiek riboja galimybes vertiems kandidatams teikti paraiškas dar kartą gauti premijas“, - apgailestavo LMA prezidentas.
