Šiukšlė buvo Kinijos kosminio aparato, sunaikinto 2007 m. sausio 11 d., išbandant priešpalydovinį ginklą, nuolauža. Rusijos palydovas su šia nuolauža susidūrė dar sausio 22 d., tačiau apie tai pranešta tiktai praėjusį penktadienį.
Pasaulinio saugumo fondo, tiriančio kosminės erdvės įsisavinimo problemas, technikos konsultantas Brianas Weedenas pabrėžė, kad panašių incidentų buvo ir anksčiau. Palydovai, skriedami žemose orbitose, priversti nuolat manevruoti, kad išvengtų grėsmingo suartėjimo su kosminėmis šiukšlėmis.
Pasak mokslininkų, susidūrimai įvyko 1996, 2007 ir 2009 m. Per pastarąjį susidūrimą amerikiečių telekomunikacijų palydovą iš rikiuotės išvedė neveikiantis Rusijos karinis aparatas.
NASA vertinimais, aplink Žemę skrieja apie 500 tūkst. objektų, dydžio sulig vaikiškų žaidimų stikliniu kamuoliuku, ir apie 22 tūkst. nuolaužų, dydžio sulig kriketo kamuoliu. O nuolaužų, kurių skersmuo apie 1 mm, ko gero yra šimtai milijonų.
Apie 70 proc. visų nuolaužų skrieja aplink Žemę žemoje orbitoje – iki 1250 km virš mūsų planetos paviršiaus. Šiukšlių aplink Žemę vis daugėja.
Specialistai įspėja, kad net smulkiausi gabaliukai gali rimtai pakenkti palydovams, nes jie aplink Žemę skrieja fantastišku greičiu – iki 28 tūkst. km/h. Tokiomis aplinkybėmis žmonėms, dirbantiems orbitoje, gresia mirtinas pavojus. Katastrofa gresia ir tarptautinei kosminei stočiai.
Mokslininkų manymu, išeitis iš aklavietės galėtų būti ilgalaikė programa, susijusi su pavojingų pašalinimu, orbitų pakeitimu ir kosminių objektų kontroliavimu ir jiems atitarnavus.
Parengė Jurgita Noreikienė
