Astronautai – savanorių komandos, kurios padeda pasauliui tirti žmonių misijų Raudonojoje planetoje galimybę.
O kadangi Jutos dykuma bent iš pažiūros itin panaši į Marso paviršių, joje labai patogu bandyti atlikti užduotis, su kuriomis tektų susidoroti kada nors nuvykus į tolimąją planetą.
Gyvena tarsi spartiečiai
Projekto pavadinimas – Marso dykumos tyrimų stotis (Mars Desert Research Station – MDRS). Tai teritorija Jutos dykumoje, jau kelerius metus tampanti savotišku eksperimentų lauku.
Čia ruošiamasi žmonių misijoms Marse ateityje. Pavyzdžiui, ekspedicijų dalyviai po uolėtas kalvas vaikšto dėvėdami maždaug tokius kostiumus, kokių reikėtų Raudonojoje planetoje.
Su savimi čia tempiami didžiuliai deguonies bakai, o įgulų nariai tarsi spartiečiai gyvena mažytėje bazėje.
Viskas, ko reikia išlikti, turi būti pagaminama, pataisoma ir pakeičiama būtent čia. Kaip ir Marse, Žemė – labai toli.
MDRS įsikūrusi netoli Hanksvilio miestelio. Ši vieta buvo pasirinkta, nes labiausiai primena Marso paviršių.
Stočiai ir visam projektui vadovauja pelno nesiekianti organizacija „The Mars Society”. Pastarosios tikslas – skatinti susidomėjimą ir pritarimą misijoms kosmose.
Marsas – tarsi Rozetės akmuo
Misijos čia vykdomos žiemos mėnesiais. Jutoje paprastai kepina alinantis karštis, todėl atlikti užduotis vasarą būtų beveik neįmanoma. Tyrinėti Raudonosios planetos čia reguliariai išsiruošia įgulos, kurias sudaro šeši mokslininkai – geologai, biologai, inžinieriai, astrobiologai.
Taip pat dažnai pasitelkiami psichologai – kad stebėtų ilgesniam laikui nuo civilizacijos atskirtų žmonių nuotaikos kaitą.
Kiekviena savanorių komanda MDRS praleidžia 15–30 dienų ir atlieka tokias užduotis, kokios būtų patikimos ir astronautams tikrajame Marse.
Pavyzdžiui, čia nuolat renkami uolienos mėginiai, kurie vėliau ištiriami gyvenamojoje bazėje, taip pat atliekami gamtos mokslų eksperimentai.
„Marsas yra didžiausias mūsų kartos iššūkis. Raudonojoje planetoje yra visi elementai, reikalingi gyvybei.
Todėl Marsas yra Rozetės akmuo (juodojo bazalto plyta, padėjusi iššifruoti egiptiečių hieroglifus. – Red.), kuris leis išsiaiškinti, ar gyvybė yra Žemės fenomenas, ar įmanoma visoje visatoje”, – skelbiama „The Mars Society” tinklalapyje.
Žmonės – tik paveikslo dalis?
MDRS įkūrę entuziastai taip pat įsitikinę, kad Marso tyrinėjimai žmonijai taip pat padėtų atsakyti į klausimą, ar toks gyvybės modelis, kokį matome Žemėje, egzistuoja kitur.
„Juk visai gali būti, kad mes esame tik mažytė kur kas margesnio ir didesnio paveikslo dalis”, – pabrėžia „The Mars Society”.
Be to, Marsas, kaip arčiausiai Žemės esanti planeta, kurioje yra visų reikalingų išteklių technologijomis pagrįstai civilizacijai plėsti, esą padės nustatyti, ar „žmonija gali išplėsti pažinimo ribas”.
„Smalsu sužinoti, ar galime išskristi iš namų planetos ir pradėti mėgautis neribotomis galimybėmis, kurios įmanomos nežemiškos gyvybės rūšims.
Tad Marso iššūkis suteiktų didžiulį postūmį mūsų mokslininkams ir ypač jaunimui”, – teigia „The Mars Society”.
Savanoriai iššūkių nesibaimina
Stotis Jutoje – vienas iš dviejų „The Mars Society” šiuo metu vykdomų projektų. Antrasis – Kanados šiaurėje, o dar dvi stotis ateityje planuojama įrengti Australijoje ir Islandijoje.
Visos šios vietos pasirinktos tik todėl, kad gamtos sąlygos, geologinės ir biologinės ypatybės čia labiausiai panašios į būsimus iššūkius Marse.
Žinoma, kadangi Raudonojoje planetoje žmogus dar nebuvęs, o po ją ropinėja tik „Curiosity”, apie sąlygų poveikį Marse kol kas galima tik spėlioti.
Entuziastų, norinčių pasivaikščioti po Marsą Jutoje, netrūksta – žmonės čia plūsta iš viso pasaulio. Čia jau dirbo komanda iš Rusijos, taip pat atskiras čiliečių kolektyvas.
Bet „The Mars Society” visus savanorius įspėja, kad dykumoje jų laukiančios misijos – ne paprastas pasivaikščiojimas astronauto kostiumu po laboratoriją.
„Norinčių prie mūsų prisidėti laukia kelios savaitės sunkaus darbo lauke.
Be to, ištirti izoliavimosi nuo civilizacijos poveikį galima tik tokiu atveju, jei įgula rimtai darbuojasi”, – teigiama organizacijos tinklalapyje.
Tačiau savanoriai nesibaimina. Net septynis kartus Jutoje jau viešėjusi Melissa Battler čia žada atvykti ir dar kartą.
„Žmonės gimsta tam, kad tirtų ir ieškotų atsakymų į klausimus. Kliūčių visuomet nemažai, bet mes galime jas įveikti”, – mano amerikietė. („Daily Mail”, „The Daily Telegraph”, „Mdrs.org”, LR)
Praeis dar daug metų, kol pirmasis žmogus paseks metalinėmis marsaeigio „Curiosity” pėdomis ir žengs pirmuosius žingsnius Marse. Bet akimirkai, kuri galbūt net ir neateis, ruošiamasi Amerikos prerijose.
Repetavo ir ilgą skrydį
2010 metų birželio 1-ąją šeši vyrai iš Rusijos, Europos šalių ir Kinijos 520 dienų praleido specialioje kapsulėje, kurioje buvo imituojami skrydžio į Marsą ir atgal į Žemę padariniai žmonėms.
Su dienų, kurių prireiktų kelionei į Marsą, skaičiumi susijęs ir misijos pavadinimas – „Marsas 500”.
Šeši vyrai buvo uždaryti Pamaskvyje esančiame Biomedicininių problemų institute įrengtuose eksperimentiniuose moduliuose.
Griežtą atranką perėję 15 mln. dolerių vertės eksperimento dalyviai 520 dienų praleido be saulės, gaivaus oro ir tiesioginio kontakto su išorės pasauliu.
„Astronautų” fizinę ir psichologinę būklę kasdien įdėmiai sekę ir analizavę mokslininkai siekė nustatyti, kokių problemų galėtų kilti tikro skrydžio į Marsą metu. Pavyzdžiui, kaip keičiasi žmonių bendravimas nedidelėse patalpose praleidus tiek laiko kartu?
„Psichologai pastebėjo kylančius konfliktus tarp įgulos narių. Daugiausia dėl nevienodai paskirstyto darbo krūvio – vieni turėjo daryti gerokai daugiau, o kiti galėjo mėgautis pasyvesniu vaidmeniu”, – sakė projekto vadovas Aleksandras Suvorovas.
