„Mars One“ teigimu, tolimai kelionei reikalinga energija bus gaunama iš saulės skydų, o maistas „auginamas“ pačioje planetoje. Į tokį Nyderlandų bendrovės pasiūlymą atsiliepė 75 tūkstančiai susidomėjusiųjų iš daugiau nei 120 šalių.
„Keliaudamas į Marsą pasijausčiau tarsi tikras kosminio laivo „Star Trek“ įgulos narys, - paraiškoje rašo britas Michaelas Archavianas. – Jei būčiau pasirinktas kelionei, skirčiau daug laiko ekskursijoms po Marsą, o naktimis stebėčiau abu planetos mėnulius“.
Tiesa, JAV Arizonos universiteto specialistė Veronica Bray abejoja dėl būsimo projekto prasmės – juk Marso paviršius atšiaurus gyvybei: „Daug nerimo kelia radiacijos pavojus, ypač – pačios kelionės metu. Rezultatai gali būti įvairūs: vėžys, silpnesnė imuninė sistema, nevaisingumas“.
Savo ruožtu Oksfordo universiteto profesorius Chrisas Lintootas pripažįsta, kad misija būtų įmanoma, tačiau pabrėžia, jog pagrindinė problema – finansavimas.
Kol kas neaišku, kaip Nyderlandų bendrovė nuskraidintų astronautus į Marsą – planetą, kurią iki šiol yra pasiekę tik per atstumą – iš Žemės – pilotuojami erdvėlaiviai. Kol kas projektas gyvas tik iš 25 eurų dydžio įmokų, kurias sumokėjo savanoriai – vien tam, kad būtų apsvarstytos jų kandidatūros kelionei.
„Mars One“ praneša, kad pirmąją misiją į Marsą ketina pradėti jau netrukus – esą 2016 metų spalį tolimojoje planetoje nusileis erdvėlaivis su projektui reikalinga įranga. 2018-aisiais į Raudonąją planetą atvyks marsaeigis.
Iš viso planuojama surengti aštuonias keliones ir tik tuomet erdvėlaiviais transportuoti žmones – kaip skelbia „Mars One“, taip „šios misijos bus kur kas saugesnės nei kelionės į Mėnulį“.
