Amerikiečių ufologui Stevenui Greerui atrodo akivaizdu – paslaptingoji mumija, kurią lobių ieškotojas 2003 m. rado mirusiame Norijos mieste Čilės Atakamos dykumoje - yra nežemiškos būtybės palaikai. Būtybė pavadinta pagal radimo vietą - „Atakamos humanoidas“ arba tiesiog „Ata“, rašo focus.de.
Iš pirmo žvilgsnio S. Greeras atrodo teisus – išdžiūvusi būtybė išties atrodo lyg iš mokslinės fantastikos filmo. Jos varpo formos kaukolė yra milžiniška, akys – didelėse įkypose akiduobėse. Smulkus kūnas visai nedera prie tokios galvos. Keista atrodo ne tik groteskiška būtybės išvaizda. Mumija yra absurdiškai maža, tiktai 13 cm ūgio. Ji mažesnė už neišnešiotą naujagimį, kuris būna apie 20 cm ūgio. Mažiausias gyvas žmogus – nepalietis Chandra Bahadur Dangi – yra 57 cm ūgio.
Mumija buvo rasta suvyniota į audeklą prie apleistos vietos katalikų bažnyčios. Ji buvo keletą kartų parduota ir galiausiai pateko į Barseloną, pas verslininką Ramóną Navia-Osorio, kuris yra ir Egzobiologinių tyrimų ir studijų instituto prezidentas. S. Greeras apie mumijos egzistavimą sužinojo 2009 m. per ufologų kongresą.
Praėjusiais metais R. Navia-Osorio leido amerikiečiui ištirti Atą. Medicininį išsilavinimą turintis S. Greeras tarp ufologų žinomas kaip „atskleidimo projekto“ įkūrėjas ir prezidentas. Projekto tikslas – įtikinti valdžią ir institucijas atskleisti savo žinias apie NSO ir nežemiškas būtybes. Jis tyrinėja ir alternatyviuosius energijos šaltinius, ypač domisi įrengimais gauti „laisvai energijai“.
Rezultatai sukrėtė
Tyrinėti mumijos S. Greeras pasikvietė garsius mokslininkus iš Stanfordo universiteto – genetiką Garry Nolaną ir radiologą Ralphą Lachmanną. Jie tyrė mumiją naujausiais metodais. R. Lachmannas, garsėjantis kaip skeleto apsigimimų ekspertas, atliko rentgeno ir magnetinio rezonanso tomografo tyrimus. G. Nolanas tyrė DNR mėginius, paimtus iš kaulų čiulpų, išėmus du Atos šonkaulius.
Neseniai mokslininkų grupė pristatė savo tyrimų rezultatus. Tikinčius NSO jie nuvils – Ata neabejotinai yra žmogus. Tačiau keistos jo deformacijos atrodo nepaaiškinamos net ekspertams. „Šitas egzempliorius negali būti priskirtas nei prie vienos žinomų ligų ar simptomų kategorijos, - rašo R. Lachmannas ekspertizėje. - Nėra jokios nykštukinės formos, kuri galėtų paaiškinti visas kūne esančias anomalijas“.
Magnetinio rezonanso tomografo tyrimas leido palaikuose surasti vidaus organus, kaip plaučiai ir širdis. Anot R. Lachmanno, yra aišku, kad mumija buvo gyvas organizmas, tai negali būti ir klastotė. Kita vertus, nenormalus yra veido ir apatinio žandikaulio išsivystymo atsilikimas. Mokslininkai pastebėjo dar vieną nuokrypį – Ata turi tik dešimt šonkaulių, kai tuo tarpu įprastai žmonės turi dvylika, retais atvejais – vienuolika.
Bet pats mįslingiausias atradimas visgi buvo ne tai. Būtybės kelių epifizių (sustorėjusių vamzdinio kaulo dalių) tyrimas parodė, kad kai ji mirė, jai galėjo būti nuo 6 iki 8 metų. Šį momentą jo kolega G. Nolanas vadina šokiruojančiu. Epifizės ima kaulėti tik augant. Pagal jas gydytojai gali nustatyti vaiko kaulų amžių, kuris normaliu atveju atitinka jo kalendorinį amžių.
Jeigu tikėsime išvadomis, mumija nebuvo negyvagimis, kaip būtų galima spėti pagal jos dydį, bet kažkokiu nepaaiškinamu būdu pasiekė 6-8 metų amžių. R. Lachmannas svarsto, kad tai galėtų būti „iki šiol nežinomos progerijos formos rezultatas“ - dėl šios retos ligos vaikai labai greitai sensta – tačiau tokia tikimybė labai maža.
Ir G. Nolano genetinė analizė nepateikė jokių galutinių išvadų. Jis galėjo pasakyti, kad Ata buvo vyriškos lyties ir mirė mažiausiai prieš 30-40 metų. Bet jis galėjo mirti bet kada per pastarąjį šimtmetį. Tai indėnų rasės moters, kuri gyveno vakarinėje Pietų Amerikos pakrantėje, sūnus – tai atitinka faktą, kad palaikai rasti Atakamos dykumoje. Anot G. Nolano, pagal DNR negalima Atos priskirti prie jokių primatų, būtybė nėra jokia mumifikuota naujojo pasaulio beždžionė.
Nėra paaiškinimo
Stanfordo universiteto mokslininkas taip pat ieškojo mutacijų genome, kurios galėjo lemti tokį mažą ūgį ir deformacijas. Jis atrado keletą savitumų, bet tai nėra pakankamas paaiškinimas bendrai apsigimimų visumai. Gali būti, kad juos sukėlė dar nežinomos mutacijos. „Šiandieninis žmogaus vystymosi sutrikimų sąrašas toli gražu nėra baigtas, ir daugelis jų atsiranda dalyvaujant keletui genų, - teigia G. Nolanas. - Todėl dar gali būti atrastos mutacijų kombinacijos, kurios kartu sukelia stebimus apsigimimus“. Beje, genetinė analizė dar nebaigta, galutinė ataskaita bus pateikta tik ateinančiais metais.
Kiti ekspertai abejoja Stanfordo mokslininkų išvadomis. Rentgeno nuotraukose jie aptiko užuominų, kad Ata galėjo mirti dar prieš gimdamas. Jam trūksta tam tikrų sukaulėjimų, pavyzdžiui, rankose ar gaktikaulyje, kuriuos vaikas jau turi turėti. Todėl mumija gali būti vaisius, miręs maždaug 24-ąją nėštumo savaitę. Jis galėjo turėti vadinamąjį Wiedemanno-Rautenstraucho sindromą. Šio ypač reto sutrikimo požymiai yra priešlaikinis senėjimas, mažas poodinis riebalų kiekis, išsiplėtusi kaukolė ir kitos skeleto deformacijos, taip pat ir trikampis, senai atrodantis veidas, aiškiai išryškėjusios venos, kaip matyti ir ant šios mumijos kaklo.
Ufologai turi kitą nuomonę
Užkietėję ufologai nepatenkinti tokia diagnoze. Tad nieko nuostabaus, kad S. Greeras savo dokumentiniame filme „Sirijus“ ir savo interneto puslapyje pateikia kitokią tyrimo išvadų interpretaciją. „Mumija gali turėti žmogaus DNR, bet mes žinome kiekvienos būtybės iš mūsų planetos, vaikščiojančios ant dviejų kojų, genomą, - sako jis. - Mumijos mėginiai neatitinka nė vieno iš šių genomų. Tai yra nežinomos DNR ir žmogiško genomo kombinacija. Tai galėtų būti ir hibridas“. Tačiau, esą, oficialiai šios būtybės negalima pavadinti nežemiška. Ji ir toliau išlieka mįslinga.
Anot S. Greero, tai jokiu būdu negali būti vaisius. Barselonoje buvo atliktos papildomos tą įrodančios rentgenogramos. Labai tikėtina, kad būtybė gyveno keletą metų. Kaip galėjo išgyventi 13 cm ūgio vaikas su tokia neišsivysčiusia apatine dalimi, sunku suprasti. Jeigu tai būtų buvęs deformuotas žmogus, neįmanoma, kad jis būtų neapžiūrėtas medikų, tą jis žinąs kaip buvęs greitosios pagalbos gydytojas. Be to, Ata apatiniame žandikaulyje turi visiškai išsivysčiusių dantų, o tai niekaip nebūtų įmanoma tokiam mažam vaisiui. Visa tai kelia daugiau klausimų, nei atsakymų.
Paslaptį dar labiau padidina mumijos savininko R. Navia-Osorio pasakojimas, tęsia S. Greeras. Jis aplankė vietą, kurioje ji buvo rasta. Vietos gyventojai jam pasakojo matę NSO ir mažas humanoidines būtybes, kurių aprašymas tinka ir Atai. Tokių ateivių kūnų yra rasta ir kitose labai atokiose vietovėse. S. Greeras pripažįsta, kad tokie pasakojimai nėra pakankami, kad būtų įrodyta NSO veikla ir nežemiškų nykštukų egzistavimas.
Bet veikiausiai yra taip, kaip Stanfordo genetikas G. Nolanas rašo savo išvadoje: Atakamos humanoidas yra „įdomi medicininė mįslė, užminta nelaimingo žmogaus su daugybe apsigimimų“. Mokslininkas tikisi, kad tolesni tyrimai tai patvirtins.
Parengė Jurgita Noreikienė
