Skystas labai tamsios spalvos kraujas buvo rastas gyvūno ertmėse žemiau pilvo. „Kai mes keletoje vietų kirtikliu pramušėme tas ertmes, jis ištekėjo“, - sakė ekspedicijos dalyvis Semionas Grigorjevas. Pasak jo, ši aplinkybė apstulbino tyrėjus. Ten, kur buvo kasinėjama, oro temperatūra laikėsi apie 7-10 laipsnių žemiau nulio.
Liekanos – suaugusios mamuto patelės. Jos audinių būklė beveik ideali. Suirusi tik viršutinė kūno bei galvos dalis ir kairioji užpakalinė koja. Ištyrę dantis, mokslininkai nustatė, kad mamuto patelės amžius buvo apie 50-60 metų.
Pasak S. Grigorjevo, raumeninio audinio fragmentai „yra natūralios raudonos šviežios mėsos spalvos“.
„Jis taip gerai išsilaikė todėl, kad apatinė mamuto kūno dalis buvo praktiškai gryname lede“, - aiškina mokslininkas. Viršutinė dalis buvo rasta vidury tundros. Atskirai nuo maitos buvo rastas straublys – jis išsilaikė blogiausiai.
„Manome, kad mamutą sudraskė to meto plėšrūnai. Gyvą ar ne – reikia išsiaiškinti. Nuostabą sukėlė faktas, kad antrą dieną dirbant su maita, kai kuriose srityse plika oda pradėjo kraujuoti“, - sakė S. Grigorjevas.
Ekspedicija vyko balandžio 29 – gegužės 22 dienomis. Informacija apie mamutą pasirodė pernai rugsėjo pradžioje, tada buvo suformuota komanda.
Mokslininkų manymu, mamutas žuvo rudens pabaigoje.
Artimiausiu metu žadama pradėti tirti mamuto kraują. Jis bus patikrintas ir dėl to, ar nėra jame ypač pavojingų infekcijų sukėlėjų. Yra vilties, kad bus gauta svarbių žinių bendram Rusijos ir Korėjos mokslininkų projektui, siekiančiam klonuoti mamutą.
Jakutijos mokslininkų kolegos iš Maskvos mano, kad skystas kraujas nepadės klonuoti mamuto.
Vieno nenorėjusio viešinti pavardės eksperto nuomone, aptiktas skystis – visai ne kraujas, o skystis, atsiradęs atšylant maitai.
„Kai ruošiate mėsą, ištraukiate ją iš šaldiklio, kuriame ji pragulėjo dvi savaites, dedate į indą, ir ji ten atitirpsta, ir susidaro kraujo spalvos skystis. Čia tai, į ką pavirto kraujas ir audinių skysčiai“, - komentuoja mokslininkas.
Mokslininkas suabejojo, ar radinys atvers naujas galimybes klonuoti mamutus. „Mamutų klonavimas, kaip ir nežemiško proto atradimas – išsprendžiamos užduotys, bet tik iš principo. Artimiausiu metu apie tai galima negalvoti“, - tikina jis.
Pasak eksperto, bandymai klonuoti išnykusius gyvūnus, esant šiandieniniam mokslo išsivystymo lygiui, beprasmiški, nors tai nereiškia, kad apskritai nėra prasmės to daryti.
Parengė Jurgita Noreikienė
